Apie dvidešimt metų pavasarį ir vasarą „Agrokoncerno“ organizuojamos lauko dienos kasmet sulaukia vis didesnio ūkininkų susidomėjimo.

Šiemet skirtinguose Lietuvos regionuose įvyko jau penkiolika atvirų lauko dienų, į kurias atvyko ūkininkai iš įvairių šalies kampelių. Birželį įvyks paskutinės didžiosios lauko dienos. Kuo ypatingi šie renginiai?

Šiaulių rajono ūkyje susirinko netikėtai daug dalyvių

Šiaulių rajone lauko diena šįmet vyko ūkininko Vitoldo Norkaus ūkyje. Nuo 1992-ųjų ūkininkaujantis Vitoldas sako, kad kontrastingi šių metų orai turėjo neigiamos įtakos jo pasėliams.

„Ir trąšos veikė prasčiau, ir dėl šalnų laukai labai margi. Tačiau viską pataisėme pagal „Agrokoncerno“ rekomendacijas ir problemos išsisprendė. Dabar jau viskas gerai. Svarbu, kad neužkluptų sausra, liūtys ar kruša“, – sako jis.

Lauko dienose Vitoldas Norkus dalyvauja ne pirmus metus, tačiau šiųmetį renginį jis vertina kaip išskirtinį. Nuotraukoje – su sūnumi Robertu

„Anksčiau gal dvidešimt ūkininkų susirinkdavo, o šiemet apie šimtą – tikrai nesitikėjau, kad tiek daug suvažiuos. Buvo labai geras renginys“, – sako jis.

Vitoldas pasakoja, kadį renginį atvykę „Agrokoncerno“ specialistai ūkininkams papasakojo apie sezono iššūkius, galimybes, dalijosi patarimais ir rekomendacijomis.

„Iš pradžių mano sūnus Robertas papasakojo susirinkusiems apie mūsų ūkį. Paskui važiavome į laukus, kur pasėtos bandomosios keturios veislės kviečių. Juos išanalizavome, paskui kitus pasėlius apžiūrėjome“, – dalijasi jis.

Vitoldas ne tik priima kolegas ūkyje, bet ir pats noriai vyksta į lauko dienas kituose regionuose.

„Manau, šie renginiai labai reikalingi ir suteikia daug naudos. Daugiau sužinome apie augalus, žemės ūkio technologijas. Pabendraujame, pasitariame tarpusavyje su ūkininkais, sužinome vieni iš kitų vertingų patarimų. O ir specialistai pataria, ką ir kaip daryti. Tai labai padeda“, – tikina Vitoldas.

Lauko dienoms pradedama ruoštis per sėją

„Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius teigia, kad lauko dienos – atviri renginiai, kuriuose gali dalyvauti visi besidomintys žemės ūkiu. Pagrindinis tikslas – vystyti bendrą Lietuvos žemės ūkį ir skatinti jo pažangą.

„Lauko dienose susitinka įvairių Lietuvos regionų ūkininkai. Jie pasidalija istorijomis, patirtimis. Taip pat renginiuose dalyvauja ekspertai. Kartu gyvai analizuojame pasėlių atvejus, ieškome sprendimų, kaip spręsti vienas ar kitas problemas, ką daryti, kad jos nesikartotų“, – pasakoja A. Radzevičius.

Jo teigimu, lauko dienoms pradedama ruoštis dar rugpjūtį ir rugsėjį, kai vyksta sėja. Dažniausiai pasėjamos netradicinės augalų veislės ar pasitelkiami kiti inovatyvūs sprendimai, siekiant supažindinti ūkininkus su žemės ūkio naujovėmis.

„Lauko dienos vyksta mūsų įmonės arba partnerių, ūkininkų laukuose. Tikrai yra daug ūkininkų, kurie noriai įsileidžia į savo laukus, nes įsitikinę, kad tai verta. Tokiu būdu jie išbando naujas veisles, išsirenka, kas jiems labiausiai tinka, ir gali dar efektyviau ūkininkauti“, – pasakoja A. Radzevičius.

Taip pat lauko dienose didelis dėmesys skiriamas žemės ūkio technikai: ūkininkai pasidalija, kas jiems pasiteisino, aptaria, kokios praktikos veikia, į ką verta investuoti.

Gamtai nepasipriešinsi, bet sprendimų yra

Tris savaites vykusios lauko dienos šiemet ūkininkams leido išgirsti įvairių įžvalgų. Pirmiausia, buvo gerai matyti praėjusio rudens įtaka augalams. Nors ruduo džiugino šiltais orais, ūkininkams tai sukėlė nemažai iššūkių. Dalis pasėlių peraugo, dėl to atėjus žiemai jie tapo gerokai labiau pažeidžiami šalčių.

Taip pat žiemą ir pavasarį daug laukų paveikė perteklinė drėgmė, ypač Vakarų Lietuvoje. Tai lėmė nemažai pasėlių praradimų.

Balandį vykęs staigus atšilimas, kurį netrukus pakeitė atšalimas, taip pat neigiamai paveikė pasėlius. Buvo atvejų, kai dėl šilumos staigiai išaugusius augalus pažeidė šalnos.

Kai kuriuos pasėlius balandį kritęs sniegas išguldė, dėl to nemažą dalį jų paveikė ligos. Pavyzdžiui, lauko dienose buvo matyti daug kviečių ir žieminių javų, paveiktų grybelinių ligų, ypač šiauriniuose regionuose.

„Šiai dienai laukų potencialas atrodo neblogai, tačiau ir toliau kyla grėsmių dėl pasėlių išgulimo, krušų ar kitų gamtos stichijų. Pavyzdžiui, praėjusį rugpjūtį, prieš pat šienapjūtę, kruša Joniškio rajone nusinešė apie 90 proc. vieno ūkininko derliaus. Norisi tikėti, kad šiemet viskas bus gerai ir pavyks išvengti didelių derliaus praradimų“, – sako A. Radzevičius.

Anot jo, nors technologijos dar nėra tiek pažengusios, kad būtų galima numoti ranka į gamtos reiškinius, tačiau yra įvairių augalų apsaugos priemonių ir atsparesnių augalų veislių, o tai leidžia gerokai sumažinti derliaus praradimus vyraujant nepalankioms oro sąlygoms ar augalų ligoms.

Žemės ūkio ateičiai svarbu bendruomeniškumas

Birželio 18–20 d. Lietuvos ūkininkai kviečiami dalyvauti didžiosiose lauko dienose Radviliškio rajone, kur vyks ir „Ateities ūkio“ atidarymas.

Pasak A. Radzevičiaus, šiuose renginiuose ūkininkai bus supažindinami su naujausių technologijų praktinio taikymo pavyzdžiais.

„Papasakosime, kas mums veikia, o kas – nepasiteisino. Ūkininkai galės sužinoti, į kokius technologinius sprendimus verta investuoti“, – sako jis.

A. Radzevičiaus teigimu, nors robotikos sprendimai laukuose žengia pirmuosius žingsnius, tačiau išmaniųjų technologijų taikymas žemės ūkyje tampa vis populiaresnis.

„Didžioji dauguma ūkių jau naudoja dronus pasėliams žvalgyti. Taip pat populiarėja palydoviniai duomenys, leidžiantys efektyviau ir tikslingiau rūpintis augalais. Dabar rinkoje pristatėme ir dronų stoteles, kurių faktinį veikimą patys ūkininkai galės pamatyti ateinančiuose renginiuose“, – teigia jis.

„Agrokoncerno“ komercijos vadovas pastebi, kad dauguma ūkininkų siekia optimizuoti ir efektyvinti žemės ūkį, tačiau kartais stabdo ne tik finansinis, bet ir psichologinis barjeras.

„Kartais žmonės galvoja, kad nėra poreikio kažką keisti, jei trisdešimt metų sėkmingai ūkininkauta. Tačiau visoje Europoje pastebima ūkių mažėjimo tendencija. Viena vertus, rinkoje išsilaiko tie ūkiai, kurie yra technologiškai pažangesni. Tačiau taip pat svarbu ir demografinis veiksnys – sunku sėkmingai veikti, jei trūksta darbuotojų“, – pastebi jis.

A. Radzevičius pabrėžia, kad būtent lauko dienos ūkininkams leidžia pamatyti gerąjį ūkininkavimo pavyzdį, prisitaikyti prie besikeičiančių žemės ūkio sąlygų, pasivyti naujausias tendencijas ir įsitraukti į bendruomenes, kurios taip pat leidžia atrasti sau tinkamus žmones.