„Linas Agro” ir toliau ieško būdų, kaip sunaudojant mažiau užauginti daugiau. Ekspertai sako, kad laikas ūkininkams atsigręžti į anglį. Būtent ši organiniuose junginiuose randama medžiaga yra pagrindinė sąlyga sveikam dirvožemiui ir gausiam derliui.

„Nenorime būti tie, kurie buria iš kavos tirščių, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. – Nuolat bendradarbiaujame su mokslininkais ir eksperimentiniuose laukuose atliekame tyrimus. Šiuo metu kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centru ir Vytauto Didžiojo universitetu, Labūnavoje, „Grūdo kelio“ platformoje, atliekame daug įvairių tyrimų, kurių vienas susijęs su anglimi ir jo įtaka dirvožemio gyvybingumui“, – pasakoja G. Pšibišauskienė. Pasak jos, visų tyrimų rezultatais bus dalijamasi vasarą, birželio 21–22 d. vyksiančiame renginyje „Grūdo kelias 2023“.

„Dirvožemio produktyvumui įtakos turi labai daug įvairių veiksnių (iš viso apie 50), pradedant biotiniais, abiotiniais (lietus, vėjas, sausra) ir baigiant antropogeniniais – susijusiais su žmogaus veikla. Kaip rodo daugybė mokslinių tyrimų, didžiausią įtaką dirvožemiui turi anglies organiniai junginiai, kurie angliavandenių pavidalu per šaknis patenka į augalus.

Kuo anglies junginių dirvožemyje yra daugiau, tuo didesnis dirvožemio atsparumas minėtiems aplinkos veiksniams. Tad mūsų tikslas – agrotechnologinėmis priemonėmis užauginti kiek įmanoma didesnę žaliąją masę, kad ji, patekusi į dirvožemį, čia galėtų palikti kuo daugiau anglies oganinių junginių“, – dalijasi agrotechnologijų plėtros vadovė.

„Linas Agro” agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė

Kaip pažymi G. Pšibišauskienė, be naudos dirvožemiui, anglies sekvestracija stipriai prisideda prie oro taršos mažinimo, mat fotosintezės būdu augalai iš atmosferos pasisavina žalingas CO₂ dujas ir šiuos junginius paverčia geraisiais – žaliąja mase. Kuo daugiau žaliosios masės dirvožemyje, tuo sekvestracijos matmuo didesnis.

„Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius pastebi, kad tie ūkiai, kurie nebijo keistis, ieškoti naujų galimybių, sprendimų, šiandien turi visas sąlygas ūkininkauti tvariau – užauginti daugiau su mažesniais ištekliais, kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo.

„Kokybiškas dirvožemis – esminė sąlyga sveikiems augalams. Jei norime užtikrinti jo gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje, visų pirma turėtume pasirūpinti jame veikiančiais mikroorganizmais. Didžiausią vertę dirvožemiui šią dieną kuria organika, kuri, grįžusi į dirvą, virsta humusu. Tad dirvožemio kokybė priklauso nuo to, kiek jame yra humuso.

Tačiau kartais, nepaisant didelio humuso kiekio dirvožemyje, susiduriama su problema, kai dėl didelio kritulių kiekio maisto medžiagos išplaunamos – jos nukeliauja gilyn į dirvožemį ir po tam tikro laiko augalas nebegali jų pasiekti. Tokiu atveju padeda produktai su mikroorganizmais, kurie gerokai padidina mineralinių trąšų efektyvumą. Turime sukūrę net atskirą BIO Mineral – ypač aukšto efektyvumo trąšų liniją su mikroorganizmais.

Labai geri rezultatai gaunami ir mikroorganizmus naudojant atskirai – išpurškiant ant pasėlių ar organinių liekanų po sėjos. Kad po javapjūtės likę šiaudai ir kita šalutinė organinė produkcija būtų efektyviai panaudota gerinant dirvožemį, savo klientams siūlome Biotero produktą, kurio sudėtyje yra net 8 skirtingi mikroorganizmai – grybai ir bakterijos“, – rekomenduoja Andrius Lukoševičius.

„Labai įdomus tyrimas, kurio fragmentą mūsų pavasariniuose seminaruose žemės ūkio atstovams pristatė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai – dr. Dalia Feizienė ir dr. Virginijus Feiza savo ilgamečiuose tyrimuose atliko bandymus su skirtingais variantais. Viename rudžemyje buvo įterpiami šiaudai, o kitame be įterptinių šiaudų papildomai naudoti mikroorganizmai. Rezultatai parodė, kad lauke su pridėtiniais mikroorganizmai sekvestracija buvo 920 kg/ha, o dirvoje be pridėtinių mikroorganizmų – 530 kg/ha, t. y. beveik perpus mažesnė. Vadinasi, humuso dirvožemyje pagaminama irgi pusė tonos mažiau“, – dalijasi A. Lukoševičius.

Naudoti Biotero produktą A. Lukoševičius rekomenduoja nuėmus derlių, prieš įterpiant šiaudus ar ražieną į dirvą arba pavasarį: „Jei dirvoje yra daug organikos, atšilus orams ir dirvai pasiekus fizikinę brandą, Biotero produktas purškiamas ant dirvos ir augalinių liekanų bei įterpiamas į dirvą. Paskui galima ruoštis vasarinių augalų sėjai.“

„Kitas mūsų siūlomas sprendimas skirtas augalo augimo sąlygoms gerinti, stiprinant jo šaknyną ir taip suteikiant jam geresnį maisto medžiagų prieinamumą, atsparumą patogenams, taip pat tokiems biotiniams veiksniams, kaip karštis, sausra, drėgmės perteklius. Ir tai galime padaryti naudodami mikrobiologinius produktus.

Siūlome mikrobiologinį produktą Bio NPK Powder. Abu šie produktai sudaro visą technologiją. Biotero – organikai humifikuoti, Bio NPK Powder – augalo augimo sąlygoms gerinti“, – sako A. Lukoševičius. Kaip šio indėlio grąža gaunama didesnė augalo biomasė, kuri nuėmus derlių grįžta į dirvą ir čia su atiduodamos anglies pagalba formuoja humusą. 

Ir vis dėlto, net ir taikant labai intensyvias technologijas, esant itin nepalankioms sąlygoms, pavyzdžiui, užsitęsusiai sausrai, augalas negeba paimti naudingų maisto medžiagų iš dirvožemio ir ima skursti. Tokiu atveju A. Lukoševičius siūlo vieną naujausių agrotechnologinių sprendimų, kuris dėl savo itin aukšto efektyvumo užtikrintai žengia į rinką, t. y. mikroorganizmus, veikiančius per lapus.

„Tai labai geras, tvarus sprendimas, užtikrinantis gerą augalo augimą esant geroms sąlygoms ir ypač esant blogoms augimo sąlygoms. N-Leaf produktas padeda aprūpinti augalą svarbiausiu augimui elementu – azotu, nepriklausomai nuo dirvos sąlygų.  Šiame produkte esantys mikroorganizmai leidžia augalui tęsti mitybos procesą per lapus, taip užtikrina normalų augalo augimą. Organika gimsta tik dėl anglies pasisavinimo, tai reiškia, kad mes ir vėl dalyvaujame anglies grąžinimo į dirvą procese“, – sako A. Lukoševičius.

Jis patikina, kad šis produktas ypatingas, nes ne tik aprūpina augalus azotu, bet ir tausoja gamtą. Dėl išskirtinės naudojimo technologijos – purškimo ant lapų – procese visiškai eliminuojamas azoto išsiplovimas, kas būdinga naudojant azoto trąšas ant dirvos.

„Kaip rodo tyrimai, birių trąšų augalo sunaudojimo efektyvumas Lietuvoje siekia 62 proc., o N-Leaf – 100 procentų. Ir šis rodiklis, turint omenyje, kad Baltijos jūra dūsta dėl iš dirvožemio išsiplaunančių fosforo ir azoto elementų, yra labai reikšmingas. Esu įsitikinęs, kad reikės vos poros metų, kai šį produktą naudos didžioji dalis mūsų šalies ūkių“, – sako Andrius Lukoševičius.