Kaip pasisavinti fosforą ir kalį, kurie yra dirvoje, tačiau netirpios formos? Kaip iš atmosferos fiksuoti azotą? Kaip ankstyvą pavasarį padėti augalo šaknims greičiau regeneruoti po žiemos? Atsakymus į šiuos klausimus jau dabar atranda intensyvūs ir ekologiniai ūkiai, kurie auginimo technologijoje naudoja biologinius preparatus.

Naudojant mikroorganizmus efektyviau panaudojamos trąšos, nes sumažėja jų išsiplovimas ar perėjimas į netirpią formą. Tiek chemizuotiems, tiek ekologiniams ūkiams pavasarį mikroorganizmai labia padeda gerinti maistinių medžiagų prieinamumą ir didinti augalų imunitetą, gerinti dirvožemio fitosanitarines savybes.

Biologinių produktų poveikį dirvožemiui ir derliui savo „YouTube“ tinklalaidėje aptaria biotechnologijų mokslininkai, biologinių preparatų BIOMAS žemės ūkiui gamintojos „Bioversio” įkūrėjai ir vadovai Stanislav Balion ir Arnoldas Jurys. Siūlome pažiūrėti ir paklausyti keletą ištraukų:

Dirvoje yra daugiau fosforo, nei jo apskaičiuojama. Fosforo ir kalio yra netirpios formos, o specifinės bakterijos šiuos elementus paverčia tirpiais – taip jie augalui tampa pasiekiami:

Žydintys melioracijos grioviai liudija apie trąšų dirvožemyje išsiplovimą, taigi, neefektyvų jų panaudojimą. Norėdami netręšti vandens telkinių, o siekdami reikalingas medžiagas išlaikyti dirvoje, galima su bakterijomis šią problemą imti spręsti:

Bakterinius preparatus BIOMAS purškiant galima maišyti su augalų apsaugos priemonėmis ar skystomis trąšomis, pavyzdžiui KAS. Kuo skiriasi sporinių ir „gyvų“ bakterijų panaudojimas, kuo jos skiriasi, pasakoja biotechnologas Arnoldas Jurys:

Užsakymas Nr. 10392