Utena. Pabandęs dirbti samdomą darbą, Andrius Vitas greitai suprato, kad geriausia dirbti sau. Tad grįžo į Liepakalnio kaimą, įregistravo gyvulininkystės ūkį ir pamažu, bet užtikrintai pradėjo kurti savo ūkio bazę.

Prieš kelerius metus ūkininkauti A. Vitas pradėjo nuo 80 ha tėvų Albinos ir Audriaus dovanotos ir iš kaimynų išsinuomotos žemės. Šiuo metu jis dirba 96 ha, didžiąją dalį naudmenų sudaro pievos ir ganyklos, tik 30 ha augina grūdus gyvulių pašarams, 5 ha skiria kukurūzams, iš kurių gamina silosą kaupuose.

A. Vito gyvulininkystės ūkis – dviejų krypčių: šiuo metu jame 25 įvairių veislių pieninių karvių banda ir 50 mišrūnų bei angusų veislės mėsinių galvijų. Ūkininko planuose – grynaveislių angusų banda, tam nusipirko kelis grynaveislius buliukus. Pienines karves Andrius įsigijo iš tėvų, šiems nusprendus atsisakyti pieno ūkio ir plėtoti tik mėsinę galvijininkystę, jų bandoje šiuo metu taip pat apie 50 galvijų.

„Tiesą sakant, kai pradėjau kurti ūkį, pieno supirkimo kainos buvo labai mažos, todėl iš pradžių ir aš galvojau auginti tik mėsinius galvijus. Bet kol parengiau projektą jaunojo ūkininko įsikūrimo paramai gauti, pieno kaina pakilo, tad nusprendžiau plėtoti abi kryptis. Nuo mažų dienų esu pripratęs prie melžiamų karvių, jos gerokai jaukesnės nei mėsiniai gyvuliai. Žinoma, svarbi buvo ir finansinė pusė – patogu, kai du kartus per mėnesį gauni pinigus už pieną“, – kodėl pasirinko dviejų krypčių gyvulininkystę, paaiškina jaunas ūkininkas.

Pasak jo, mėsinius gyvulius iki pardavimo turi auginti mažiausiai 18 mėnesių be jokių pajamų, todėl už pieną gaunami pinigai suteikia ūkiui stabilumo, leidžia efektyviau planuoti plėtros darbus. Karves melžia ir gyvulius prižiūri Andriaus tėvai, jis pats daugiausia dirba laukuose – ruošia žemę, skleidžia mėšlą ir srutas, sėja, gamina žolinius pašarus. Tiesa, esant reikalui, ir tėtis atskuba į pagalbą laukuose. „Su tėvais viską dirbame kartu, pečius surėmę, ir, manau, kol kas mums visai neblogai sekasi“, – sako A. Vitas, neslėpdamas, kad daug prie sėkmės prisideda ir moderni technika, įsigyta iš bendrovės „Dotnuva Baltic“.

Pirmasis Andriaus Vito gyvulininkystės ūkio pirkinys – Case IH Farmall U Pro, dabartinės Case IH Luxxum serijos, traktorius

Artimiausiu metu jis planuoja didinti ir pieninių, ir mėsinių gyvulių bandą, mat, jo žodžiais, daug patogiau ir ramiau dirbti, kai ūkyje yra dvi kryptys, kurios dengia viena kitą. Tik štai padidinti naudmenų plotus nėra lengva – konkurencija rajone nemaža, daug šalia stambių ūkių, taip pat ir ūkininkaujančių ekologiškai.

Fermą stato keliais etapais

Prieš dvejus metus nuosavomis lėšomis ir jėgomis A. Vitas pradėjo statyti erdvų 540 kv. m maksimalaus leidžiamo aukščio šaltojo tipo tvartą. Pastatė jį per porą mėnesių, laikė jame jau gyvulius. Pasak A. Vito, tiek pieninėms karvėms, tiek mėsiniams galvijams (pieniniai ir mėsiniai gyvuliai laikomi skirtingose tvarto pusėse) ferma labai pasiteisino. Anksčiau melžiamos karvės glaudėsi moliniame senų laikų tvarte, kuriame buvo labai šilta ir sunku užtikrinti reikiamą ventiliaciją, mėsiniai galvijai – pašiūrėje, todėl, A. Vito teigimu, buvo nepatogu dirbti, daug vargti teko.

Kai išgins gyvulius į ganyklą, planuoja tvartą plėsti – didinti dvigubai iki 1 100 kv. metrų. „Viską darau savo lėšomis, todėl ir statau etapais. Nėra paprasta tokį didelį projektą iš karto įgyvendinti, reikia jam didelės pinigų sumos, o įklimpti iki kaklo skolose nesinori. Tad pirmiausia pasistačiau vieną dalį tvarto, pamačiau, ką reikėtų tobulinti, dabar planuoju imtis rekonstrukcijos ir plėtros. Svarbiausia, kad tik kuo greičiau pasibaigtų koronaviruso pandemija, grįžtų buvusios pieno ir mėsos supirkimo kainos, tada ir darbus drąsiau būtų galima tęsti“, – apie pandemijos įtaką planams užsimena ūkininkas.

Nuo balandžio 1 d. pieno supirkėjai 2 centais sumažino kainą už superkamą pieną, mažiau mokama ir už mėsą. Ūkio produkciją A. Vitas parduoda Biržų įmonėms. Pieną superka „Šalva“, kas antrą dieną iš ūkio išsiveža po 500 l, nes šiuo metu nemažai užtrūkusių karvių, vasarą – po 1 000 l pieno. Mėsinius gyvulius parduoda bendrovei „Agaras“.

Pasistatęs didesnį tvartą, jaunas ūkininkas planuoja kitąmet įsirengti melžimo linijas ir karves ištisus metus laikyti tvarte, neginti jų ganytis, mat daugėja plėšrūnų, kurie ypač pavojingi prieaugliui. Norėdamas išbandyti naują šėrimo technologiją, neseniai iš ūkio partnerės – bendrovės „Dotnuva Baltic“ – įsigijo naudotą pašarų maišytuvą-dalytuvą. Įvertinęs šios šėrimo technologijos privalumus, ateityje galvoja įsigyti naują pašarų maišytuvą-dalytuvą.

Patogu dirbti su vienu technikos pardavėju

Jei gyvulių tvartą A. Vitas statė ir stato savo lėšomis, tai ūkiui reikalingai technikai įsigyti didelė paspirtis buvo Europos Sąjungos parama. Parengęs jaunojo ūkininko įsikūrimo projektą, 2016 m. įsigijo 115 AG traktorių Case IH Farmall U Pro (dabartinė Case IH Luxxum serija).

Vėliau parengė modernizavimo projektą, kuriam skirta nemaža pinigų suma, ir įsigijo visą ūkiui reikalingą techniką, daugiausia įmonės „Kverneland“ gamybos: plūgą, diskinį skutiklį su smulkių žolių sėjamąja, šienapjovę, šoninio grėbimo grėblį, rinktuvinę priekabą su išmaniąja automatinio priekabos pripildymo ir tolygaus masės išmetimo sistema, mėšlo kratytuvą, kukurūzų sėjamąją ir diržinį kintamos kameros ritinių presą Case IH RB 465 RC.

Diržiniu kintamos kameros ritinių presu Case IH RB 465 RC, atsižvelgiant į presuojamą masę, galima gaminti įvairaus dydžio nuo 0,9 iki 1,8 m skersmens ritinius

Pasak ūkininko, kadangi nepabijojo rizikuoti, įgyvendinti šį didžiulį projektą ir atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra jam pavyko per vienus metus. „Daug prie sėkmingo projekto įgyvendinimo prisidėjo jaunatviškas maksimalizmas ir, žinoma, tai, kad techniką įsigijau iš gana lanksčios įmonės „Dotnuva Baltic“, kuri pataria, padeda, esant reikalui, palaukia pinigų, nelenda į akis, ištisai neskambinėja ir netrukdo darbų, jei reikia, serviso specialistas ar vadybininkas ir savaitgaliais atvažiuoja, nežiūrėdami darbo valandų“, – įmonei „Dotnuva Baltic“ gerų žodžių negaili Utenos r. ūkininkas ir pasidžiaugia, kad bendru darbu pasiekta gerų ūkio augimo ir stiprėjimo rezultatų.

Jo teigimu, svarbu ir tai, kad „Dotnuva Baltic“ siūlomos technikos kainos ir kokybės santykis yra patrauklesnis nei kitų įmonių, taip pat geras ir aptarnavimas. „Ši įmonė atitinka mano lūkesčius, jokių bėdų ar nesusipratimų su jais neturėjau. Be to, dirbti su viena įmone patogiau nei blaškytis su keliomis. Jie mane, aš juos gerai pažįstu, tad viskas daug paprasčiau“, – priduria A. Vitas.

Beje, su „Dotnuva Baltic“ Projektų diegimo skyriaus specialistais jaunasis ūkininkas konsultuojasi ir dėl tvarto plėtros ir reikiamos įrangos diegimo, be to, idėjų ir sprendimų semiasi iš apžiūrėtų pavyzdžių kituose ūkiuose – apsilankyti juose taip pat pakviečia įmonės darbuotojai.

Darbams paspartinti reikia galingesnio traktoriaus

Nors šiuo metu A. Vito ūkis turi visą reikalingą techniką, tačiau norėtų jis kai kuriuos darbus, ypač transporto, nes reikia iki laukų važiuoti nemažus atstumus, paspartinti. Tam reikėtų galingesnio, ūkininko teigimu, maždaug 200 AG traktoriaus. „Turimas mažasis traktorius puikiai visus padargus patraukia, bet kai transportuojant ant pusės kilometro kalvos, nesvarbu – asfalto ar žvyrkelio, reikia užropoti, greitis labai sumažėja“, – pastebi ūkininkas. Galingesnį traktorių, greičiausiai taip pat Case IH, jis planuoja naudoti ir šienavimo, ir presavimo darbams, kad šie sparčiau vyktų.

Dabar norėdamas greičiau presuoti su 115 AG traktoriaus traukiamu ritinių presu Case IH RB 465 RC, jis šiek tiek apriboja paties preso galimybes, tai yra sumažina ritinio suspaudimą ir taip mažiau apkrauna traktorių. Nepaisant to, A. Vito pastebėjimu, gaunami gražesnės, taisyklingesnės formos ir geresnės kokybės pašaro ritiniai, palyginti su tėvų turėtu senu presu. Pernai naujuoju presu pagaminta 1 400 ritinių – presavo šieną, šienainį ir šiaudus.

Su 115 AG Case IH Farmall U Pro traktoriumi ir presu Case IH RB 465 RC Utenos rajono ūkininkas pernai pagamino 1 400 skirtingo dydžio šieno, šienainio ir šiaudų ritinių

„Naujos mašinos net neverta lyginti su sena. Didžiulis šio preso privalumas – galimybė gaminti įvairaus dydžio ritinius, atsižvelgiant į presuojamą masę. Pavyzdžiui, presuojant šiaudus, galima gaminti maksimalaus skersmens ritinius. Į vieną ritinį suspaudus daugiau masės, kuri spausti pradedama iš karto, automatiškai mažėja ir tinkliuko sunaudojimas“, – galimybes taupyti įžvelgia ūkininkas, kurio įsigytu presu galima gaminti nuo 0,9 iki 1,8 m skersmens ritinius. Beje, atjungus smulkinimo peilius, paskutinį ritinio sluoksnį galima apvynioti nesmulkintais šiaudais – tai suteikia šiaudų ritiniui tvirtumo.

Andrius sutinka, kad pašarų, ypač šienainio, gamyba ritiniuose nėra pigi technologija, tačiau jo ūkiui ji tinkamiausia. Norint silosuoti žolių masę kaupuose, sunku būtų užtikrinti greitą jos atvežimą, nes tenka važiuoti didelius atstumus, pvz., 15 ir daugiau kilometrų į vieną pusę, todėl tai turėtų įtakos ir pašaro kokybei.

„Žolinius pašarus, ypač atolą, presuojame, nes tai atlikti paprasčiau, nereikia skubėti ir verstis per galvą. Į kaupus dėsime tik pirmą žolę ir kukurūzus. Tačiau šiemet žolė labai prastai auga, nes sausa ir naktimis šalta, dažnai būna minusinė temperatūra. Nors įterpėme į ganyklas mėšlo, trąšų pabarstėme, bet kol kas didelio efekto nematyti, todėl nusprendėme šiemet tėvų žemėje iki 15 ha padidinti kukurūzų plotą. Ateityje norime ir grūdų džiovyklą su bokštais pasistatyti, galbūt ir kukurūzus grūdams auginsime“, – ūkio plėtros planais dalijasi jaunasis Utenos r. ūkininkas A. Vitas.

Užsakymas Nr. 10163