Įmonė „Agropro“ nuo šių metų plečia savo veiklą – gamins ne tik aukščiausios kokybės maisto produktus iš kanapių sėklų, bet ir perdirbs kanapių biomasę. Pokyčius padiktavo rinkos poreikiai ir nauji įmonės akcininkai – Kanados kompanija „Aurora Cannabis“, trečia pagal dydį kanapių verslo grupė pasaulyje.

Perdirbimo įmonėje Kauno r. šiemet planuojamos didžiulės investicijos, kurios daromos dviem kryptimis: kanapgrūdžiams perdirbti ir biomasei ruošti.

Naujas darbo su ūkininkais modelis

Nuo šiol žemdirbiai, sudarę sutartis su įmone „Agropro“, galės susitelkti tik į kanapių užauginimą, visus derliaus nuėmimo rūpesčius palikdami užsakovams. „Kadangi kanapių sėklos yra aukščiausios klasės maisto produktas, vadinamasis supermaistas, reikalavimai jo kokybei yra tikrai labai aukšti ir kasmet tik didėja. Žemdirbiai labiau orientuoti į pirminę žemės ūkio gamybą ir tiesiog neturi galimybių taip greitai kelti kokybinius parametrus, kaip to reikalauja rinka. Dėl to mes nuo šių metų planuojame derlių nuiminėti patys. Atliksime ir visus tolimesnius derliaus tvarkymo darbus – produkcijos transportavimą į perdirbimo vietą, jos džiovinimą ir valymą“, – naują darbų tvarką paaiškina įmonės „Agropro“ žemės ūkio srities vadovas Modestas Paliulis.

Standartinė iki šiol taikyta technologija buvo tokia, kad ūkininkai patys savo kombainais nukuldavo kanapių sėklas. Naujo verslo modelio esmė – kanapių augalai bus pjaunami specialiais „Agropro“ pjautuvais, darbus įmonė centralizuotai ir nemokamai teiks visiems augintojams. Nupjauta augalų masė bus suvežama į stacionarų cechą ir džiovinama. Gamykloje grūdai bus atskiriami nuo biomasės ir toliau perdirbami atskirai.

„Taikysime naują darbo su ūkininkais modelį – nuo šių metų kanapių derlių nuiminėsime patys“, – sako įmonės „Agropro“ žemės ūkio srities vadovas Modestas Paliulis

Taigi, pagrindinis ūkininkų darbas bus pasėti ir užauginti kanapes, nesukant galvos dėl derliaus pjūties. Dauginamąja medžiaga žemdirbius, kaip ir iki šiol aprūpins „Agropro“. Pagrindinė auginama kanapių veislė ir toliau išliks Suomijoje sukurta Finola, bet veislių spektrą planuojama išplėsti naujomis perspektyviomis veislėmis, kurios bendrame plote sudarys 15–20 procentų. Plėsis ir auginimo geografija: be Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kanapės perdirbimui bus auginamos ir Lenkijoje – jau sudaromos sutartys su lenkų ūkininkais. Logistika bus taip sustyguota, kad ir gabenant žaliavą net ir palyginti dideliais atstumais, gamyba išliks konkurencinga.

Plėtoti kanapių auginimo verslą Lietuvoje, deja, nėra tokių pat galimybių kaip Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, nes ekologiškų kanapių auginimas mūsų šalyje nėra remiamas išmokomis, o štai minėtose šalyse kanapių augintojai gauna palyginti svarų rėmimą. „Nepaisant nedėkingos situacijos, norime dirbti su mūsų šalies ūkininkais, galbūt net apsiimdami kompensuoti dalį negautų ekologinių išmokų“, – patikina M. Paliulis. Pirminis kanapių perdirbimas vyks Lietuvoje, o tolimesnės produkcijos gamybos perspektyvos priklausys nuo įstatyminės bazės palankumo.

2019-aisiais įmonės „Agropro“ laukia didelis iššūkis – sumontuoti ir paleisti naują įrangą, kurios tiekimo klausimais dabar intensyviai deramasi su šveicarų, austrų, vokiečių, olandų, anglų gamintojais. „Yra labai novatoriškai dirbančių įmonių, kurios gali sukomplektuoti tokią techniką, kokios tik pageidaujame. Įranga bus naši, moderni, tiksliai kontroliuojanti visus gamybos procesus“, – sako M. Paliulis. Derliaus nuėmimui skirta technika, optiniai separatoriai, džiovyklos, valymo įranga – visa tai numatyta investiciniuose projektuose.

Tikslus technologijų laikymasis – labai svarbu

Siekiant rentabilaus darbo, ūkininkai skatinami gauti kuo didesnius derlius, nors ekologijoje tai sudėtinga. Pasak M. Paliulio, labai daug kas priklauso nuo žemdirbių požiūrio. Neretai galvojama, kad kanapės, tarsi piktžolės, gali augti bet kur – smėlynuose, pamiškėse. Tai netiesa. Įmonėje „Agropro“ dirbantys agronomijos specialistai prieš sėją kiekvieną lauką apžiūri ir įvertina. Paimami mėginiai, ištiriama dirvos struktūra, nustatomas maisto medžiagų kiekis. Tik tada galima spręsti, ar laukas turi reikalingą potencialą kanapėms auginti.

Parinkus laukus, kitas žingsnis – tikslus technologijų laikymasis. Labai svarbu pasėti laiku ir į pakankamai drėgną dirvą. Kartais geriau truputį pavėlinti sėją, bet sulaukti reikalingos drėgmės. Mat pasėjus kanapes į sausą dirvožemį, sėklos gali vėluoti sudygti arba paprasčiausiai uždžiūti. Ekologinės gamybos plotuose tokiais atvejais labai greitai pasėlyje suveši piktžolės ir apie gerą derlių nėra ko svajoti.

„Kasmet organizuojame seminarus ir išsamiai paaiškiname ūkininkams agrotechninius dalykus. Savo sukaupta patirtimi dalijamės su kiekvienu žemdirbiu, kuris planuoja užsiimti pluoštinių kanapių auginimu. Sezono metu mūsų įmonės agronomai nuolat prižiūri ir vertina pasėlius, o pastebėję problemų, pasiūlo ūkininkui sprendimų joms ištaisyti. Žinoma, mūsų patarimai yra rekomendacinio pobūdžio, negalime priversti žemdirbių daryti būtent taip, bet paprastai visi supranta, kad tikslas yra bendras – geras derlius ir pelningas darbas“, – paaiškina M. Paliulis.

Sezono metu mūsų įmonės agronomai nuolat prižiūri ir vertina pasėlius, o pastebėję problemų, pasiūlo ūkininkui sprendimų joms ištaisyti

Kova su piktžolėmis, ypač su varpučiais, yra ilgalaikė strategija. Pagrindas geram kanapių derliui klojamas jau iš rudens, gerai įdirbant žemę. Palikus nedirbtus laukus per žiemą, sudaromos sąlygos vešėti daugiametėms piktžolėms, ypač tokį ilgą ir šiltą rudenį, koks buvo pernai. Taip pat būtina auginti tarpinius augalus, pavyzdžiui, garstyčias – jie ne tik stelbia piktžoles, bet ir praturtina dirvą kaip žalioji trąša. Pavasarį kanapių sėjai ruošiami laukai dar du ar tris kartus kultivuojami – kadangi kanapės sėjamos vėlai, tam yra tikrai pakankamai laiko.

Žemdirbiai, kurie jau ne pirmi metai augina kanapes, gerai žino, kad tai stiprūs, „su charakteriu“ augalai. Svarbiausia parinkti tinkamą dirvą ir tinkamai ją paruošti. Vėliau, jei sąlygos kanapėms bus palankios, augalai kaip mat nustelbs daugumą pasėlio piktžolių, tarp jų šiek tiek ir varpučių, augimą. Žemdirbiai ir patys mato, kad po kanapių laukai lieka akivaizdžiai mažiau piktžolėti.

Dirvožemis praturtinamas organika

Ekologiniams ūkiams labai aktualu ir tai, kad ne visa augalų masė išnešama į dirvos, o didelė jos dalis paliekama ir įterpiama, taip praturtinant dirvožemį organika. Daugelis ūkininkų kanapes augina kaip labai gerą sėjomainos augalą, nes pastebėjo, kad po jų auginamiems augalams reikia gerokai mažiau ekologiškų trąšų.

Nuimant derlių, pjaunama tik dalis stiebo, o visa kita augalų masė lieka laukuose. Lauke likusios kanapių ražienos neturi kelti rūpesčių – patys ūkininkai yra išradę labai daug būdų, kaip jas sutvarkyti. Vienas iš variantų – sulėkščiuoti lauką rudenį ir augalų liekanas palikti mineralizuotis žemėje iki pavasario. Kitas būdas – palikti stiebus stačius per žiemą, o pavasarį važiuoti per lauką su agregatu (pavyzdžiui, žolės vartytuvu) ir kanapių ražieną tiesiog išlaužyti ir sutrupinti: po žiemos augalai jau būna daug trapesni negu rudenį. Arba galima pavasarį važiuoti su lėkštiniais skutikliais ir išdirbti žemę tuo pačiu įterpiant augalų liekanas. Taikant šią technologiją, rekomenduojama laukus nupurkšti augalų liekanų mineralizaciją spartinančiais produktais ir taip gauti dar didesnę naudą dirvos kokybei.

„Ūkininkai turi savas technologijas, mes ta informacija irgi disponuojame ir dalijamės su naujais augintojais. Likusios laukuose augalų masės sudorojimas tikrai nėra problema, juolab kad mūsų atsirinktų kanapių veislių augalų aukštis būna ne daugiau kaip 2–2,5 m, tai tikrai nėra ilgastiebės pluoštui auginamos kanapės“, – patikina M. Paliulis.

Už gerus rezultatus numatyti priedai

Bazinis derlius skaičiuojamas įvertinant sėklų (kanapgrūdžių) derlių – numatyta, kad jų turi būti užauginta 500 kg/ha. Teisingai ūkininkaujantiems žemdirbiams nekyla didelių problemų tokiam derliui pasiekti. Jei ūkininkas sugebės išauginti didesnį negu sutartyse numatytas minimalus derlius, gaus priedą – bus taikoma premijavimo sistema.

Aišku, būna tokių dalykų, prieš kuriuos žemdirbiai bejėgiai – tai ekstremalios gamtos sąlygos. Dveji praėjusieji metai buvo tikrai nedėkingi: 2017 m. šlapias ruduo sutrukdė derliaus nuėmimo darbus, o 2018-aisiais sausra augalus kankino jau sėjos metu ir paskui beveik per visą vegetacijos sezoną jautėsi drėgmės stygius. Laimė, kad bent kanapių žydėjimo metu buvo lietaus, todėl tie pasėliai, kurie buvo pasėti laiku ir spėjo gerai sudygti, gavę lietaus per žydėjimą, subrandino visai gerą sėklų derlių. „Šiuo metu kalbamės dėl galimybės drausti pasėlius. Didžiausios rizikos – kruša, pavasarinė sausra ir rudeniniai lietūs, trukdantys įvažiuoti į laukus ir nuimti derliaus“, – sako M. Paliulis.

Dėl fabriko veiklos optimizavimo planuojama sudaryti žaliavos pristatymo grafiką – panašiai, kaip dirba cukrinių runkelių perdirbimo fabrikai. Skirtingo subrendimo laiko kanapių veislės bus parenkamos taip, kad jų vegetacija truktų nuo 100 iki 140 dienų, todėl bus galima sudaryti nuėmimo ir tiekimo į fabriką konvejerį. Galimas kanapių nuėmimo laikas yra nuo rugpjūčio 15 iki lapkričio 15 dienos. Grūdams kanapes optimalu nuimti tada, kai žiedyne būna 70–90 proc. subrendusių grūdų. „Visais atvejais bus individuliai tariamasi su ūkininkais ir derinamos sąlygos, kad jokiu būdu augintojui nebūtų nuostolingas pernelyg ankstyvas ar pernelyg vėlyvas derliaus nuėmimas“, – patikina „Agropro“ vadovai.

Ūkininkai galės stebėti derliaus nuėmimo procesą, jiems bus atvertos durys ir į gamybos cechus – augintojai ar jų atstovai galės dalyvauti džiovinimo, valymo procesų metu. Tiek derliaus nuėmimo, tiek valymo ir džiovinimo metu bus imami ėminiai, o užplombuoti jų pavyzdžiai bus saugomi iki galutinio atsiskaitymo su augintojais, kad kilus bet kokiems ginčams būtų galima remtis faktais. „Bet kada, kada bus tvarkoma ūkininko užauginta žaliava, jis turės galimybę atvykti į fabriką. Visada galėsime sėsti prie bendro stalo, kalbėtis ir diskutuoti. Garantuojame, kad ūkininkai gaus geriausią kainą, kokią galima pasiūlyti šiame versle“, – patikina įmonės „Agropro“ vadovai.

„Aurora Cannabis“ 2018 m. rugsėjį įsigijo dvi Lietuvoje veikiančias bendroves: „Agropro“ ir „Borela“. „Agropro“ yra didžiausia ekologiškų pluoštinių kanapių ir jų produktų augintoja, perdirbėja ir tiekėja Europoje, o „Borela“ – ekologiškų pluoštinių kanapių sėklų, kanapių sėklų baltymų, kanapių miltų ir kanapių sėklų aliejaus gamintoja.

„Agropro“ 1 600 hektarų plote augina pluoštines kanapes, iš kurių gali būti išgauta daugiau negu 1 000 000 kg ekologiškų kanapių sėklų. „Agropro“ turimos sutartys ir pajėgumai leidžia plėsti savo auginimo plotus per 3 000 hektarų  Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. „Borela“ 2017 m. gavo BRC kokybės sertifikatą, leidžiantį bendrovei tiekti produktus į prekybos centrus. „Borela“ turi „USDA Organic” ir kitus sertifikatus, suteikiančius galimybę parduoti aukščiausios kokybės produktus didelėse rinkose.

Abiems bendrovėms ir toliau vadovaus ta pati patyrusių vadovų komanda, o nauji akcininkai šių įmonių įsigijimą vertina kaip svarbų žingsnį, padėsiantį stiprinti pozicijas globalioje rinkoje.

Užsakymo Nr. 9734