Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Verslo informacija
Augalų tyrimai ir vėl stebina: kodėl pasėlius būtina tręšti?

Brangstant trąšoms ūkininkai ieško sprendimų, kaip užauginti derlių mažesnėmis sąnaudomis. Atrodytų viskas paprasta – mažiau trąšų, mažiau išlaidų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis aspektus ir nepamiršti, kad optimalus augalų aprūpinimas maisto medžiagomis yra svarbus žingsnis link didesnio lauko augalų produktyvumo.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ jau kelis metus atliekami lauko tikslieji bandymai ir laboratoriniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kiek maisto medžiagų yra sukaupiama ne tik paskutiniame augalų auginimo sezono etape - grūduose ir šiauduose, bet ir kiek maisto medžiagų yra augaluose, esant jiems skirtinguose augimo tarpsniuose.

Cheminiai elementai, tokie kaip fosforas, azotas, kalis, siera bei visa eilė mikroelementų dalyvauja gyvybiškai svarbiuose fiziologiniuose, biologiniuose bei cheminiuose procesuose vykstančiuose visame augale. Tik subalansuotas reikalingų cheminių elementų kiekis užtikrins stiprų augalų augimą ir vystymąsi, tuo pačiu suformuos didelį geros kokybės derlių.

Šį sezoną atlikome tiksliuosius lauko bandymus ir laboratorinius tyrimus su žieminių kviečių veislės Euforia ir žieminių rapsų veislės Duplo augalais. Atlikta ne tik augalų biometrinė analizė, bet ir cheminių elementų nustatymas pagrindiniuose augalų augimo tarpsniuose.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė

Gauti tyrimų duomenys iliustruoja pagrindinių maisto medžiagų pasiskirstymą ir kiekį žieminių kviečių Euforia antžeminėse ir požeminėse augalo dalyse priklausomai nuo augalų išsivystymo tarpsnio.

Mažiausiai maisto medžiagų buvo sukaupta anksti pavasarį, tik atsinaujinus žieminių kviečių augalų vegetacijai (BBCH 27). O daugiausiai maisto medžiagų (daugiau nei 10 kartų) augaluose buvo sukaupta žydėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 67-69).

Gerokai didesnis maisto medžiagų kaupimas vyko antžeminėje augalo dalyje, nei šaknyse iki 20 cm gylio. Per visą vegetaciją daugiausiai augaluose buvo sukaupta azoto, išskyrus bamblėjimo tarpsniu. Šiuo tarpsniu antžeminėje augalo dalyje daugiausiai buvo sukaupta kalio.

Didelių fosforo ir sieros svyravimų tarp augalų išsivystymo tarpsnių nebuvo nustatyta. Tolygus šių elementų  didėjimas vyko per visą vegetaciją. Žieminių kviečių augalai pasiekė grūdo formavimosi tarpsnį sukaupę 1 ha plote azoto (N) – 344 kg, fosforo (P2O5) – 87 kg, kalio (K2O) – 304 kg ir sieros (S) – 25 kg.

Atlikus tyrimų analizę su žieminiais rapsais Duplo, nustatyta, kad daugiausiai maisto medžiagų augaluose buvo sukaupta ankštarų vystymosi tarpsnio metu (BBCH 75). Šiuo tarpsniu augalai daugiausiai buvo sukaupę azoto ir sieros, lyginant su kitais augalų išsivystymo tarpsniais. Kalio augaluose ženkliai didesnis kiekis nustatytas stiebo ilgėjimo (BBCH 35) ir žydėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 69). Fosforo sukaupti kiekiai pakankamai tolygiai pasiskirstė nuo stiebo ilgėjimo iki ankštarų išsivystymo tarpsnių. Žieminių rapsų augalai pasieks brendimo tarpsnį sukaupę 1 ha plote azoto (N) – 340 kg, fosforo (P2O5) – 56 kg, kalio (K2O) – 296 kg ir sieros (S) – 68 kg.

Svarbu tai, kad žieminių kviečių ir žieminių rapsų augaluose sukauptas didžiausias maisto medžiagų kiekis prieš kviečių grūdo formavimosi ir rapsų brendimo tarpsnius turės didelės įtakos būsimam augalų derliui. Ištirtas bendras maisto medžiagų augaluose kiekis daug pasako apie jų poreikius. Remiantis šiais tyrimais galima numatyti, kiek maisto medžiagų reikia ne tik augalams vegetacijos metu, bet koks kiekis medžiagų yra išnešamas su derliumi. O priešingu atveju, jei maisto medžiagos nėra sugrąžinamos ar augalai augdami jaučia jų stygių, derlius bus kur kas menkesnis.

Atlikta žieminių rapsų augalų biometrinė analizė ankštarų vystymosi tarpsniu parodė, kad tinkamai prižiūrėtų žieminių rapsų pasėlyje vidutiniškai vieno augalo ankštaros svėrė net 1 kg. O netręšti ir menkai prižiūrėti žieminiai rapsai turėjo 2 kartus mažesnę augalų masę ir vidutiniškai tik 400 gramų svorio ankštarų ant augalo.

Taigi aukštų derlingumo rezultatų be dirvos tręšimo pasiekti beveik neįmanoma. Svarstant, kiek ir kodėl reikia tręšti augalus, vertėtų paanalizuoti tyrimų duomenis, atlikti dirvožemio tyrimus, peržiūrėti savo ūkio tręšimo planus ir reikalingą maisto medžiagų kiekį paskaičiuoti individualiai, atsižvelgiant į dirvos turtingumą.

Nors trąšų kainos ir kyla, tačiau kartu vertinant ir grūdų kainas, sąnaudos trąšoms beveik nepadidėjo. Dėl esamos geopolitinės situacijos kviečiame pasirūpinti trąšomis nelaukiant paskutinių terminų. Papildomos informacijos Jums suteiks UAB „Agrokoncernas“ regioniniai konsultantai.

Užsakymo Nr. 10949
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos