Dotnuva. Lietuvos ūkiams atsiveria naujos galimybės uždirbti iš pašarinių ir vejų žolių, sideralinių bei ankštinių augalų sėklų auginimo. Tą lemia kintantys pasaulio rinkos poreikiai ir siūlomi nauji darbus palengvinantys technikos bei technologijų sprendimai.

Viena didžiausių sėklų ruošimo įmonė mūsų šalyje – UAB „Dotnuva Baltic“ surengė seminarą, kuriame esamiems ir būsimiems sėklų augintojams pristatė situaciją pasaulio sėklininkystės rinkoje, supažindino su sėklų auginimo ir apdorojimo technologijomis, pristatė tam tinkančią naują techniką. 

Pastaraisiais metais tiek žolių, tiek sideralinių augalų sėkliniai plotai didėja. Šiemet Lietuvoje aprobuota 12,7 tūkst. ha žolių (2020 m. jų plotas sudarė 9,1 tūkst. ha), 3,8 tūkst. ha. sideralinių augalų (2019 m. jų plotas buvo 1,8 tūkst. ha) sėklinių plotų. 2021 m. pagaminta 4 tūkst. t sertifikuotų žolių sėklų (t. y. beveik 2 kartus daugiau negu 2020 m.), 2,4 tūkst. t sideralinių augalų (2019 m. buvo – 1 tūkst. t) sertifikuotų sėklų.

Didėja sėklų paklausa, auga eksportas

Įmonė iš augintojų supirktą sėklinę žaliavą paruošia iki galutinės produkcijos – sertifikuotų sėklų. Sėklos naudojamos vejų, pašarinių žolių sėklų mišiniams sudaryti. Vejų sėklų mišiniai tiekiami į prekybos centrus Baltijos šalyse ir vejų įrengimo įmonėms. Pašarinių augalų mišiniai parduodami mūsų šalies ūkiams, taip pat vis auga eksporto paklausa. Įdomu tai, kad šiemet pirmą kartą ruošiamas žolių sėklų eksporto krovinys už Atlanto – į JAV.

Be to, „Dotnuva Baltic“ teikia sėklų dauginimo paslaugas net 10-čiai žinomų Europos sėklininkystės įmonių. 

„Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas (dešinėje) ir sėklininkystės vadybininkas Lukas Degimas sakė, kad mūsų šalies ūkiai turi galimybių plėsti sėklinių žolių auginimą, nes tam yra techninių sprendimų, auga produkcijos paklausa 

„Dėl klimato kaitos, dažnesnių sausrų, užsienio įmonės, norėdamos išskaidyti rizikas, vis labiau žvilgsnį kreipia į šiaurines šalis, tokias kaip Lietuva, kur būtų galima užauginti sėklas. Dabar mes net negalime priimti visų užsakymų iš užsienio partnerių, nes Lietuvoje nėra tiek augintojų“, – apie sėklininkystės perspektyvas ir galimybes mūsų ūkiams plėsti sėklinių žolių ir kitų sėklinių augalų plotus sakė „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas. 

Jis dar pridūrė, kad su mūsų kaimyne Lenkija Vakarų šalių sėklininkystės įmonės dirbti ne visuomet nori, nes pirmoje vietoje keliamas sėklų kokybės klausimas ir siekiama ilgalaikio bendradarbiavimo.

Kaip pasakojo Lukas Degimas, „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės vadybininkas, iš pašarinių žolių rūšių dabar šalies ūkiai įmonei augina 6 veislių daugiametes svidres, 3 veislių eraičinsvidres, 2 veislių gausiažiedes (vienametes) svidres, 2 veislių tikruosius eraičinus, nendrinius eraičinus, 2 veislių pašarinius motiejukus, 2 veislių baltuosius dobilus, 4 veislių raudonuosius dobilus. Iš vejų žolių rūšių auginami 2 veislių raudonieji eraičinai, 2 veislių daugiametės svidrės. Taip pat dauginami kelių rūšių sideraliniai augalai: baltosios garstyčios, pašariniai ridikai, sėjamieji vikiai, ruginiai vikiai, bitinės facelijos. 

Priklausomai nuo augalų rūšies, įrengus pasėlį, sėklų derlių galima gauti nuo 1 iki 3–4 metų. L. Degimas augintojus supažindino su pasėlių auginimo principais. Paprastai žolės įsėjamos į javus kaip įsėlis, kai kurias rūšis galima sėti rudenį vienas. Derlingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau, kaip pastebėjo L. Degimas, įmonei sėklas augina profesionalūs ūkiai, kuriuose sėklinių žolių derlingumo vidurkiai gerokai viršija vidutinius Lietuvoje. 

Sėklininkystės vadybininkas Lukas Degimas kviečia ūkininkus aptarti galimybes auginti žolines sėklas savo ūkiuose ir tiekti jas „Dotnuva Baltic“

Kaip vyksta sėklų dauginimas? Ūkis, su įmone susitaręs dėl pasirinktos augalų rūšies sėklų auginimo, įrengia ir augina sėklinį pasėlį, kurį kiekvienais derliaus ėmimo metais tikrina ir vertina (aprobuoja) Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT). Nuėmęs sėklų derlių ūkis jį džiovina ir sandėliuoja, o po to sutartu laiku tiekia į „Dotnuva Baltic“ sėklų fabriką. Čia sėklinė žaliava valoma ir ruošiama iki galutinės VAT sertifikuotos produkcijos. Pasak L. Degimo, patiems ūkiams sėklų valyti nereikia, tai daroma fabrike, nes ūkiuose tinkamai išvalyti sėklas sudėtinga. Sėklų valymo sąnaudas prisiima „Dotnuva Baltic“.

„Įmonė garantuoja viso užauginto ūkyje sėklų kiekio supirkimą ir atsiskaitymą. Svarbiausia tai, kad jos būtų tinkamos kokybės“, – kokybę akcentavo L. Degimas. Todėl sėklų kokybė tikrinama net 4 kartus: mėginys imamas iš augintojo aruodo, po to – iš pristatytos į fabriką žaliavos, valymo fabrike metu ir sertifikavimo metu (VAT laboratorija).   

Sprendimai derliui nuimti ir apdoroti

Sėklinių žolių pasėlių auginimas ir derliaus nuėmimas turi savą specifiką, kuria reikia žinoti, siekiant sėkmingų rezultatų. Pavyzdžiui, išmanyti, kokiais tarpueiliais tam tikrų rūšių žoles pasėti, kiek tręšti. Aišku, auginimą lemia ir gamtos sąlygos, įprastai sėklinių žolių derlius nuimamas sugulęs, todėl reikia technikos, kuri sugebėtų nuimti derlių įvairiomis sąlygomis.

Sėklinių žolių pasėlius galima kulti tiesiogiai kombainais arba pjauti į pradalges pjaunamosiomis, padžiovinti ir tuomet iškulti kombainais. 

Kokias žolių sėklų nuėmimo technologijas ir mašinas pasirinkti, pristatė „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Paulius Račiūnas. Pasak jo, užauginus sėklinį pasėlį labai svarbu laiku ir kokybiškai nuimti derlių. 

Europoje vis dažniau žolių sėklų kūlimui augintojai renkasi CASE IH Axial Flow kombainus, kadangi jie turi vieno rotoriaus kūlimo sistemą, kurią galima pritaikyti įvairių rūšių kultūrų kūlimui, ne tik javų, bet ir varpinių ar ankštinių žolių ir kt.

Kokias žolių sėklų nuėmimo technologijas ir mašinas pasirinkti, pristatė „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Paulius Račiūnas

„Platūs spragilai užtikrina tolygų kūlimą ir atskyrimą, todėl ypač tinkami žolėms kulti. Kuo daugiau rotorius masę apsuka, tuo geriau iškulia žoles. Svarbi dalis – pobūgniai, kuriuos esant poreikiui, jeigu specializuojamasi žolių sėklininkystėje, galima keisti, nes žolėms kulti naudojami tankūs pobūgniai, kad kuo ilgiau išlaikytų masę ir geriau iškultų“, – apie CASE IHAxial Flow kombainų konstrukcines ypatybes sake P. Račiūnas.

Taigi šie kombainai turi savybių, kurių reikia žolių sėkloms kulti: našumas, tinkama konstrukcija, ekonomiškumas.

Žolėms kulti itin tinka MacDon FD2 pjaunamosios, kurios gali būti komplektuojamos su visų gamintojų kombainais. Kaip sakė P. Račiūnas, jų privalumas tas, kad gali kopijuoti žemės paviršių, nepriklausomai nuo kombaino, žemiausias pjovimo aukštis – 3,5 cm, o tai ypač aktualu esant sugulusiems žolynams.

Ar žoles kulti tiesiogiai, ar iš pradalgių? Žolės skirtingai bręsta, neretai pagula, todėl kai kuriais atvejais geriau pirma nupjauti žoles į pradalges, jose padžiovinti ir tuomet kulti. Tokiu būdu galima gauti ir didesnį sėklų derlių. 

„Dotnuva Baltic“ žolių augintojams gali pasiūlyti prikabinamas ant traktoriaus MacDon D1 pjaunamąsias ir savaeiges MacDon M1170 NT pjaunamąsias, kurios itin tinka sėklinėms žolėms pjauti ir suformuoti norimas pradalges. 

„Šios mašinos leidžia bet kokiomis sąlygomis nuimti žolių derlių, net sugulusias žoles gali nupjauti iki 3,5 cm aukščiu. Jos gerai kopijuoja žemės paviršių. Pradalgės formuojamos tolygios, todėl greitėja jų džiovinimas. Jos gali būti formuojamos šonuose arba viduryje“, – sakė P. Račiūnas.

MacDon pjaunamosios gerai tinka žolių sėklininkystėje

Žolių sėklininkystės ūkiams pravestų ir pradalgių rinktuvai CASE IH ar MacDon. Pastarieji tinka visų gamintojų kombainams, turi dvigubą padavimo diržą ir reguliuojamas masės prispaudimo spyruokles.  

Augintojo patirtis

Skuodo r. ūkininkas Andrius Narmontas pasidalijo savo ūkio patirtimi auginant sėklines žoles. Pastaraisiais metais jis augina baltųjų dobilų, motiejukų ir garstyčių sėklas, o per sėklininkystės praktiką ūkyje yra išbandęs įvairius derliaus nuėmimo būdus. 

„Derlius labai priklauso nuo metų. Pavyzdžiui, baltųjų dobilų sėklų pernai buvo apie 600 kg/ha, o šiemet daug mažiau. Pradėjęs auginti sėklines žoles, jas kūliau tiesiogiai kombainu, bet po to supratau, kad reikia tinkamesnių technologijų. Pradėjau pjauti į pradalges ir padžiovinęs kulti iš jų“, – pasakojo ūkininkas, išbandęs įvairius pjovimo variantus ir techniką, kol rado efektyviausius.

Pasak jo, labai svarbu suformuoti tinkamas pradalges, kad jos būtų purios, kad geriau džiūtų ne tik viršutinis, bet ir apatinis pradalgės sluoksnis. 

Skuodo r. ūkininkas Andrius Narmontas pasidalijo savo ūkio patirtimi auginant sėklines žoles

Ūkininkas dar akcentavo, jog labai svarbu turėti gerą ventiliaciją, kad žolių sėklos nebūtų sugadintos sandėlyje. A. Narmontas pasidžiaugė, kad šiemet pavyko gauti rekordinį motiejukų derlių – apie 1000 kg/ha sėklų.

Apie žolių sėklų popjūtinio apdorojimo technologijos principus ir įrangą kalbėjęs Mindaugas Veiveris, „Dotnuva Baltic“ Projektų diegimo skyriaus vadovas, taip pat pabrėžė, kad labai svarbu nukultas žoles tinkamai išdžiovinti, neperkaitinti, kitaip liks nedaigios. 

„Šachtinių džiovyklų žolėms nerekomenduojame, nes sėklos nebirios. Geriau plokščiadugniai aruodai su maišymo įranga. O paprasčiausias variantas – su ventiliacijos kanalais“, – sakė M. Veiveris. 

Tolesnis žolių sėklų apdorojimas vyksta fabrike, kadangi jas paruošti iki galutinės sertifikuotos produkcijos reikia įvairios ir sudėtingos įrangos: pradedant pirminio valymo ir baigiant rūšiavimo, pakavimo mašinomis.   

Seminaro dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti technikos, tinkamos žolių sėklininkystės ūkiams, ekspoziciją, taip pat susipažino su „Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriku.