Vilnius, lapkričio 24 d. Seimas antradienį pritarė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimui, pagal kurį įmonės, gaunančios 50 ir daugiau proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos, mokės tik 5 proc. pelno mokestį. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, 5 proc. tarifas įšaldytas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos žemės ūkis dar negauna tokios finansinės paramos, kokią gauna senųjų Europos Sąjungos valstybių narių subjektai.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės siūlymu šis įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka. Iš 89 Seimo narių už įstatymo priėmimą buvo 63, prieš balsavo 3, susilaikė 23 parlamentarai.

Iki 2009 m. įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarė daugiau kaip 50 proc. per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, buvo apskritai atleistos nuo pelno mokesčio. Nuo 2009 m. tiek žemės ūkio veiklą vykdančios įmonės, tiek stambesnę žemės ūkio veiklą pavieniui ar susikooperavus vykdantys gyventojai buvo įtraukti į apmokestinimo atitinkamai pelno ar pajamų mokesčio sistemą ir nustatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį palaipsniui didinamas atitinkamo mokesčio tarifas nuo 5 iki 15 proc.

Pagal priimtas pataisas įtvirtinta, kad visų vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, 2010 metų ir vėlesnių metų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą.

Įstatymo projektas buvo teikiamas atsižvelgiant į tai, kad naujas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas siūlo gyventojų žemės ūkio veiklos pajamoms taikyti 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Seimo narys Jonas Jagminas siūlė parlamentarams balsuoti už šį įstatymą, teigdamas, kad valstybės biudžetas gautų didesnę naudą, jeigu visi mokėtų mažesnius mokesčius, negu dėl didelių mokesčių iškiltų didesnė bankroto rizika.

"Žemės ūkio kooperatyvams suteiktas 5 proc. pelno mokesčio tarifas palengvins viso Lietuvos agrarinio ūkio padėtį ", - sakė Seimo narys.

Įstatymo priėmimui nelinkęs pritarti parlamentaras Kęstutis Daukšys pabrėžė, jog negalima išskirti žemės ūkio kooperatyvų iš kitų bendrovių, kadangi tai būtų akivaizdus kitų pramonės šakų ignoravimas.

"Akivaizdu, jog pavienių ūkininkų veikla priklauso vien nuo jų pačių atsakomybės bei oro sąlygų, todėl logiška, kad jiems taikomas 5 proc. pelno mokestis yra teisingas, tačiau kai kalbame apie žemės ūkio bendroves, lieka klausimas, kuo geresnis koncernas, kuris valdo vieną milijardą turto žemės ūkyje ir kuris - ne žemės ūkyje", - teigė K. Daukšys.

Parlamentaras Julius Veselka ragino didinti pelno mokestį visiems ūkio subjektams iki 20 proc., teigdamas, jog mažas pelno mokestis į Lietuvą privilioja tik silpnas užsienio kapitalo bendroves.

"Pelnų mažas apmokestinimas nepritraukia investicijų. Kuo mažesni mokesčiai, tuo stambesnis užsienio kapitalas ateina, nes jis gauna didesnę naudą. Jeigu būtų didesnis pelno mokestis ir pigesnė darbo jėga, šalies biudžeto pajamos išaugtų. Lietuva turi galvoti apie tą kapitalą, tas investicijas, kurios atneštų didesnę naudą Lietuvai", - aiškino J. Veselka.

Šiam įstatymo pakeitimui Seimas nepritarė.

Preliminariais vertinimais, dėl pelno mokesčio tarifo sumažinimo žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams valstybės biudžetas už 2010 m. mokestinį laikotarpį neteks apie 15 mln. litų, o už 2011 m. mokestinį laikotarpį - apie 30 mln. litų pajamų iš pelno mokesčio.

Eltos inf.