Kaunas. Vis sparčiau įsibėgėjančiu bulviakasiu šalies ūkininkai labai nesiskundžia - teigia, kad bulvių derlius vidutiniškas. O kai kuriuose ūkiuose jis net geresnis už pernykštį. Tačiau šio sezono rykšte žemdirbiai vadina į gumbus įsimetusį bulvių marą.

Pastebėjusieji maro požymių, skuba derlių realizuoti. Išvengusieji šios ligos tikisi, kad vėliau, bulvių pasiūlai sumažėjus, kainos turėtų gerokai šoktelėti.

Pernykštį derlių pranoko

Panevėžio rajono Smilgių seniūnijos ūkininkas Gintautas Dominas iš 1700 ha dirbamos žemės bulvėms yra skyręs apie 150 hektarų. Ūkininkas sako, kad anksčiau jų augindavo triskart daugiau, bet užsidarius Rusijos rinkai, tokį kiekį auginti tapo netikslinga.

„Paskaičiuojame, kiek realiai galėsime realizuoti bulvių Lietuvos rinkoje, taip pat kai kuriose užsienio šalyse - dalį parduodame Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse", - sako pašnekovas.

G. Dominas šiemet buvo pasodinęs 14 veislių bulves. Vėlyvųjų veislių bulves kasti pradėjo neseniai, tačiau teigia apie jų derlių nuomonę jau susidaręs.

Pasiteiravus, ar šiųmetis bulvių derlius džiugina ūkininką, G. Dominas jį įvertino kaip „vidutiniškai gerą".

Šiemet iš vieno hektaro vidutiniškai prikasa apie 45-50 tonų bulvių. Taigi, palyginti su praeitais metais, kurie bulvių augintojams buvę itin prasti, rezultatai, pasak pašnekovo, neblogi. Pernai ūkininkas iš vieno hektaro vidutiniškai kasė 38 tonas.

G. Dominas sako, kad labiausiai bulvėms bus pakenkusi pavasarinė sausra. Mat lietaus ypač trūko tuomet, kai mezgėsi gumbai. Būtent dėl drėgmės trūkumo jų ir užsimezgė mažiau, bulvių kelmai mažesni. Ypač sausra nuskriaudė tuos laukus, kuriuose augo ankstyvųjų veislių bulvės.

„Vėlyvesnių veislių bulvės drėgmės gavo. Iš dalies, bulvės atsigavo, kad ir mažiau gumbų kelmuose, bet jie dar spėjo užaugti. Tačiau drėgmės net ir per daug buvo, o jos perteklius turėjo bulvėms ir neigiamos įtakos", - aiškina ūkininkas.

Pasak pašnekovo, šiųmečio sezono rykšte galima pavadinti į bulvių gumbus įsimetusį marą. Nors savo aruoduose G. Dominas jo požymių nepastebi, nes vasarą tinkamai naudojo apsaugai nuo šios ligos skirtas priemones, teigia apie šią problemą dažnai girdįs iš kolegų ūkininkų.

G. Dominas mano, jog baimindamiesi maro bulves nukasę žemdirbiai jas stengsis realizuoti kuo greičiau. Būtent dėl tos priežasties iš rudens jos turėtų būti pigesnės.

„Tačiau vėliau kaina turėtų šoktelėti. Juk pasiūla sumažės - dalį augintojai jau bus pardavę, dalis maro pažeistų gumbų supus", - svarsto ūkininkas.

Bulves išgelbėjo profilaktika

Šakių rajono benrovės „Šaka" vadovas Juozas Pukelis pasakojo, jog bulvių šiemet sodino170 ha. Anot jo, geriausiai užderėjo vidutinio vėlyvumo bulvės.

„Dirvos, kuriose sodiname bulves, yra labai įvairios - nuo pustomo smėlio iki priemolio. Tačiau šiemet derlingumui dirvos struktūra įtakos beveik neturėjo - drėgmės ne tik pakako, bet net ir per daug buvo", - sako jis.

Būtent dėl tos priežasties profilaktika nuo maro buvo itin svarbi. Apsaugos priemonės nuo šios ligos naudotos net septynis kartus. Maro pavyko neįsileisti naudojant tokius naujoviškus fungicidus, kurie neleidžia gyvoms sporoms išplisti į gumbus.

„Kad ir norėtųsi palaukti, kol bulvės pabrangs, tačiau to leisti sau tikrai negalime - visus darbus esame susiplanavę, o jie reikalauja investicijų. Taigi sandėliuoti derlių ir laukti palankesnių kainų būtų per didelė prabanga", - sako J. Pukelis.

Lygindamas kainas su pernykštėmis, jis sako, jog šiemet bulvės apie 10 proc. brangesnės. Tačiau kažin, ar tai padidins ūkininkų pelną, nes apsaugos priemonės nuo maro pareikalavo papildomų investicijų.

„Bulvių maras truputį pakoregavo kainas. Tačiau įtakos, kad bulvės truputį pabrango, galėjo turėti ir tai, kad šiemet sumažėjo jų augintojų", - svarsto pašnekovas.

Įmonė didžiausią dalį bulvių realizuoja Lietuvos rinkoje. Tačiau tarptautinę rinką stebi nuolat ir dalį eksportuoja į tas Europos šalis, kuriose tuo metu ši produkcija būna paklausi. 

Bulvių sėklininkystė - rizikinga šaka

Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, ūkininkaujančio Petro Vasiliausko dirbama žemė - apie 600 hektarų. Per 17 metų ūkininkas išbandė įvairias ūkio šakas, tačiau bulvių auginimo neatsisakė nuo pat ūkininkavimo pradžios. Dabar bulvėms skiria apie ketvirtadalį dirbamos žemės. Augina maistines ir sėklines bulves.

„Auginame perdirbimui skirtas veisles, kurias nesudėtinga eksportuoti. Taip pat sėklines bulvių veisles, iš kurių Lietuvoje populiariausios „Vineta", „Laura", „Adora", „Jelly", „Sylvana", „Marabel". Taip pat bandome naujas veisles. Šiais metais turime alternatyvią veislę „Colomba", kuri ankstyva ir miltinga", - pasakoja pašnekovas.

Lietuviškas bulvių veisles P. Vasiliauskas sako vertinąs teigiamai. Tačiau vis tik šiuo metu pats neaugina jų, nes mano, kad jos labiau tinka mėgėjiškiems nei pramoniniams ūkiams.

Pasak jo, ūkyje bandomos vis naujos veislės, nes įvairiais laikotarpiais egzistuoja net tam tikros bulvių „mados" ir tendencijos. Be to, poreikį diktuoja pirkėjai.

Bulviakasis ūkyje įsibėgėja ir ūkininkas jau vertina šiųmetį derlių - sako, jog bendras derlius tikrai nebus didesnis nei vidutinis. Mat šiais metais orai „bulvininkų" nelepino.

„Dalis mūsų laukų nukentėjo nuo per didelio kritulių kiekio. Kai kurie plotai visiškai užmirko - netekome apie 15 proc. viso derliaus. Maras  - aktuali problema, nes vyravo lietingi orai. Tai yra iš dalies ir ūkininkų profesionalumo klausimas. Gumbai, užsikrėtę maru, labai blogai laikosi sandėliuose ir pūva", - sezono problemas iškelia pašnekovas.

Sėklinės bulvės sudaro apie trečdalį viso bulvėmis auginamo ploto. O sėklinių bulvių derlius, anot P. Vasiliausko, paprastai būna dar menkesnis - jis mažiausiai dukart mažesnis nei maistinių bulvių.

Nors, anot žemdirbio, laukas laukui, kaip ir veislė veislei, nelygu, šiemet vidutinis sėklinių bulvių derlius siekia apie 20 tonų iš hektaro. Tuo tarpu maistinių iš tokio paties ploto - apie 40 tonų.

Apskritai sėklinių bulvių auginimą Lietuvoje P. Vasiliauskas laiko labai rizikinga verslo šaka. „Dėl savo rizikos ir kaštų hektarui, kuriuos lemia aukštos sėklinių bulvių reprodukcijos kainos, ypatingos technologijos, augalų apsaugos priemonių specifiškumo, derliaus stoka ir virusinių ligų paplitimo, sėklines bulves kartais auginti netgi nuostolinga", - aiškina jis.

Tačiau ūkininkas pabrėžia, kad galutinai bus galima pasakyti, kokia derliaus kokybė ir derlingumas, tik jį nusikasus.

Kainas diktuos rinka

P. Vasiliauskas prognozuoja, kad bulvių kaina rudenį bus žemesnė nei pernai, nes dėl maro, kitų oro sąlygų paaštrintų padarinių rinkoje bus daug nekokybiškos produkcijos. O ją paprasčiausiai ūkininkams per daug rizikinga sandėliuoti ilgesnį laiką.

„Nekokybiška produkcija sandėliuose neišsilaikys, bus daug puvimo, todėl žiemos ir pavasario laikotarpiu prognozuojame didesnį jos poreikį bei kainų augimą. Daug kas priklausys ir nuo kaimyninių šalių poreikio bei gauto derliaus, kuris lengvai transportuojamas", - svarsto pašnekovas.

Pats ūkininkas didžiąją savo užaugintos produkcijos dalį parduoda kooperatyvui „Bulvių namai", kuriam ir pats priklauso. Dėl dalies bulvių sudaro sutartis tiesiogiai su perdirbėjais. Šiuo metu P. Vasiliausko bulvytės keliauja į Italiją, kitas ES šalis. Reklamos dažniausiai prisireikia pavasarį, kuomet užverda prekyba sėklinėmis bulvėmis.

Didžiausios problemos susiję su valstybės politika

Apie bulvių augintojų didžiausias problemas ūkininkas teigia galintis kalbėti ilgai ir daug. Pradeda nuo to, kad „Estrella Baltics" fabrikas perkelia gamybą į Lenkiją. Svarsto, kad pas mūsų kaimynus, matyt, tikrai palankesnės sąlygos dėl mažesnių kaštų ir mokesčių.

„Labai apmaudu, kad tokia kompanija pasitraukia iš Lietuvos, uždaromos darbo vietos, o augintojai turės sukti galvas, ką auginti ir kur realizuoti, jų ūkius stipriai palies tokios kompanijos pasitraukimas. Metų metus šnekame, kad esame šalia Lenkijos, kurioje ženkliai mažesni mokesčiai, įskaitant PVM daržovių sektoriui, tačiau kol kas mūsų išgirsti niekas nenori", - nuoskaudos dėl mažiau palankių sąlygų neslepia žemdirbys.

Taip pat, anot jo, daug problemų kelia susidėvėjusios laukų drenažų sistemos. Ypatingai problemos išryškėja lietingais metais. Jų rekonstrukcijai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys nei iki šiol.

MŪ inf.