Kaunas, lapkričio 29 d. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) nuogąstauja, kad dėl tendencingai didėjančio pigios, bet prastos genetinės vertės bulių spermos naudojimo karvėms sėklinti, gali būti padaryta nepataisoma žala šalies pieno ūkiui. Veislininkystės sistema deramai nefunkcionuoja ir dėl per menkos savivaldos įtakos, skirtingo įvairių asociacijų požiūrio ir neatsakingai naudojamos valstybinės paramos.

„Kodėl veislininkystė Lietuvoje neduoda norimo rezultato? - retoriškai klausė LGVA direktorius Edvardas Gedgaudas asociacijos surengtoje konferencijoje, skirtoje maisto sektoriaus tendencijoms ir veislininkystės problemoms aptarti. - Tradicinė, mūsų šalyje veikianti gyvulių vertinimo sistema be bendrojo veislinės vertės vertinimo indekso veda į niekur. Siekiant pieno ūkių progreso, tik produktyvumo vertinimo neužteka".

Edvardo Gedgaudo žodžiais, veislininkystės specialistus neramina tendencingai didėjantis prastos genetinės vertės, bet pigios spermos naudojimas karvėms sėklinti

Pasak LGVA direktoriaus, kai kuriuose ūkiuose laikomi gyvuliai neatitinka poreikių. Pasitaiko, kad karvės kergiamos su neaiškios kilmės buliais, o tai prilygsta loterijai, kurioje laimėjusių nebūna. „Jei jos sėklinamos buliaus, kurio indeksas žemesnis už 100, sperma, ūkininkavimas tėra hobis, - įsitikinęs direktorius. - Kad ūkyje būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė, karvės produktyvesnis, o gautas prieauglis tinkamas tolimesniam veisimui, išlaidos genetikai turi būti tokios pat kaip ir vadybai bei šėrimui".

Pasak jo, efektyvesni veisimo metodai, šalyje mažai naudojami. Embrionų transplantacija taikoma tik moksliniais tikslais. Tiesa, po truputį auga seksuotos spermos paklausa, atsiranda ūkininkų, besidominčių genomiškai įvertintų bulių sperma. „Asociacija įdiegė kompiuterinę bulių parinkimo programą", - atlikto darbo rezultatus pristatė E. Gedgaudas. Gerėja ir mūsų veislininkystės įmonių gyvulių vertinimo rodiklių patikimumas, daugėja vertės nustatymo požymių.

Nors teigiamų postūmių yra, tačiau, pasak direktoriaus, vis dėlto ūkiuose galvijų veislininkystei skiriamas per mažas dėmesys, atsakingumo trūksta ir valdininkams, formuojantiems veislininkystės prioritetus.

Paramos lėšos leidžiamos neatsakingai

Pastaruoju metus veislininkystės ateities klausimas vis dažniau keliamas į viešumą. Žemės ūkio ministerijos planai optimizuoti valstybinių veislininkystės įmonių veiklą sulaukia įvairių vertinimų.

Privačios įmonės tokį sprendimą sveikina. „Konkuruojame nelygiomis sąlygomis, o valstybės pinigai, kuriuos vėl žadama skirti lietuviškų bulių tikrinimui, naudojami neatsakingai, nes niekas neatsako už rezultatą. Ir be tikrinimo aišku, kad jis nebus geras. Pasaulis toli pažengęs, traukinys nuvažiavęs. Mes su savo šalies veisline medžiaga ir neišbaigta gyvulių vertinimo sistema konkuruoti rinkoje negalime. Tad kam iš naujo išradinėti dviratį" - kritikavo veislininkystės politiką „Litgeno" generalinis direktorius Gintaras Kascėnas.

Pasak jo, nenormalu, kad veislininkystei „diriguoja" ne tas, kas gyvulius augina. G. Kascėno įsitikinimu, jei veislininkystė sistema kuriama tik tam, kad būtų išsaugota viena veislė, gerų rezultatų neįmanoma tikėtis. „Svarbu, kiek gyvulys duoda, o ne kokia jo veislė", - dėstė įmonės direktorius, pridurdamas, kad augintojai klaidinami, nes Lietuvos juodmargių veislėje dominuoja Holšteinų veislės genai.

Pasak Gintaro Kascėno, veislininkystės - visos gyvulininkystės pamatai. „Į veislininkystę turime atkreipti didesnį dėmesį. Tik taikydami kryptingą veislininkystę, galime sumažinti pieno gamybos sąnaudas, t. y. augindami geresnės veislinės vertės produktyvesnius gyvulius, gausime daugiau pieno ir galime konkuruoti su užsienio šalių pieno gamintojais", - akcentavo „Litgeno" direktorius

Kuri veislė geriausia, pasak G. Kascėno, galima vertinti pagal tai, kokios veislės bulių sperma paklausiausia, kokios veislės karvių pasaulyje laikoma daugiausia. „Šalyje juodmargėms karvėms sėklinti daugiausia panaudota Holšteinų veislės bulių spermos", - duomenis pateikė direktorius. Holšteinai pasaulyje populiariausi dėl didelio pieningumo. Pasak G. Kascėno, mitas, kad ši veislė prastina baltymingumo rodiklius ir trumpina gyvulio amžių. „Reikia vertinti ne laktacijų skaičių, o kiek pieno karvė davė per savo amžių, skaičiuojant nuo gimimo iki skerdimo. 15 kg yra labai daug", - sakė „Litgeno" direktorius.

Jo teigimu, svarbiausi veislininkystės principai yra paprasti ir paremti atranka bei paranka, t. y. gyvulių populiacijoje reikia atrinkti geriausius individus ir parinkti jiems tinkamiausias antras puses, kad kiekviena nauja karta būtų vis geresnė. Tuo keliu einant ir pieno gamybos sąnaudos bus mažesnės.

Ateities scenarijų patikės asociacijoms

Konferencijoje dalyvavęs Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Arūnas Jurgaitis pripažino, kad veislininkystės sistemoje yra spragų. „Ne visų sistemos dalyvių vizijos sutampa. Lietuvoje veikia trys galvijų asociacijos ir jos dirba nevienodai. Jau daromi sprendimai veislininkystę visiškai atiduoti į savivaldos rankas. Žinoma su išlyga, tik tada, kad būsite pasiruošę. Žemės ūkio rūmai nusiteikę perimti daugumą funkcijų, kurias iki šiol vykdė valstybė", - padėtį komentavo A. Jurgaitis.

Arūno Jurgaičio teigimu, jau žengiami žingsniai veislininkystės sistemai pertvarkyti

Jo nuomone, tiek asociacijų, kiek yra dabar, tinkamai organizuoti veislininkystės darbo nesugebėtų, todėl jos turi vienytis. „Veislininkystės strategija turėtų būti pasiūlyta „iš apačios.“ Esame atviri pasiūlymams ir suteiksime galimybę specialioje diskusijoje juos išsakyti, kad galėtume priimti patį tinkamiausią sprendimą dėl veislininkystės ateities", - tikino VGVPT viršininkas, ragindamas atsisakyti ambicijų ir visų asociacijų protus apjungti.

MŪ inf.