Jurbarko r. Ūkininkų Simonos ir Egidijaus Marmakų kuriamas aktinidijų sodas Jurbarko rajone gali būti viena didžiausių šių vaisinių augalų plantacijų šalyje. Pirmąsias kelias aktinidijas prie namų šeima pasodino prieš keliolika metų. 

Egidijus Marmakas, kartu su žmona Simona prosenelių sodyboje nutaręs kurti ūkį, ilgai ieškojo, ką šioje vietoje auginti. Atkreipė dėmesį į aktinidijas – ilgaamžius augalus, vedančius vaisius su itin dideliu vitamino C kiekiu.

„Kai svarstėme, ką auginti, kėlėme kelis tikslus – norime iš to uždirbti, bet taip pat norėjome turėti galimybę bent jau dvi savaites išvykti iš sodybos. Todėl gyvuliai iš karto atkrito, nors triušius bandėme auginti. Galvojome apie kaimo turizmą, tačiau tuomet savo sodyboje jau vieni nebūtume“, – apie svarstymus pasakoja Egidijus.

Pasirinkimą dar lėmė ir vietos dirvožemis – sodyba tarp miškų, ant žvyringo, smėlingo kalniuko. Tokia žemė visai netiko daržovėms, nes pernelyg greitai išdžiūsta. Privalumas – kad neužmirksta.

Atlikę agrocheminius dirvožemio tyrimus, Marmakai galutiniai nutarė veisti sodą. Ir ne bet kokį! Sudomino aktinidijos. Dėl kelių priežasčių – buvo girdėję iš populiarių sodininkystės laidų, kad šių augalų Lietuvoje dar nepuola kenkėjai, vadinasi, nereikės naudoti pesticidų. Kad vaisiai itin vitaminingi! Yra lietuviškų veislių. Tuo metu ir ekologinis žemės ūkis populiarėjo, didėjo ekologiškų produktų paklausa, o tai vaikus auginančią jauną šeimą irgi domino.

„Mums patiko, kad tuo metu aktinidijų ūkių beveik nebuvo, išskyrus mėgėjų, taigi, ir konkurencija šioje srityje minimali“, – sako Egidijus.

Pirmąsias kelias aktinidijas prie namų Marmakai pasodino prieš keliolika metų. Tai buvo smailialapių aktinidijų veislė Kyjevskaja krupnoplodnaja. Šie augalai yra dvinamiai, t. y. vieni krauna moteriškus žiedus ir dera, kiti krauna vyriškus žiedus, skirtus moteriškiesiems apdulkinti.

„Pradėję domėtis aktinidijomis ilgainiui pastebėjome, kad jų vaisių rinkoje taip ir neatsiranda. Pasikalbėję su augintojais, supratome, kad ne visiems sekasi juos auginti. Todėl ir mes neskubėjome veisti plantacijos. Pasodinę kelias aktinidijas žiūrėjome, ar su jomis susidraugausime“, – dalijasi augintojas.

Tenka nuolat eksperimentuoti

Pirmojo derliaus teko palaukti 5 metus, nes tik tokio amžiaus krūmai pradeda vesti. Tuomet šeima galutinai nutarė, kad aktinidijos jiems tinka ir patinka. Tad prieš kelerius metus pasodino 0,8 ha margalapių aktinidijų lietuvišką veislę Landė. Ją pasirinko, atsižvelgę į mokslininkų tyrimų duomenis, kaip vieną derlingiausių. Selekcininkų teigimu, vienas krūmas gali užauginti iki 10 kg vaisių, nors realybėje yra mažiau.

Sodinukų pirko iš daugintojų Lietuvoje. Įdomu tai, kad pirmąją aktinidijų plantaciją šeima įveisė buvusiame sode, kuriame dar išlikę dalis senų vaismedžių. Aktinidijos auga tarp jų. Taip stengiamasi palaikyti didesnę biologinę įvairovę.

Prieš sodindami aktinidijas įdirbo žemės juostas, pagerino dirvą, primaišydami šiek tiek durpių substrato, mėšlo. Pradžioje taip pat išbėrė NPK trąšų. Kadangi specialių aktinidijų trąšų nėra, tai augintojai maišė kitiems augalams skirtas trąšas, kad būtų nemažai fosforo, kurio reikia augalų šaknų sistemai vystytis, ypač pirmaisiais metais pasodinus. Daug azoto nerekomenduojama, kad pirmamečiai ūgliai per daug neištįstų, nes jie tuomet iki rudens nesumedėja ir žiemą nušąla.

Per daug keisti esamo dirvožemio šeima nenorėjo ir dėl to, kad aktinidijos augtų natūraliai. Mat ketino veisti ir medelyną, norėjo atsirinkti geriausiai esamomis sąlygomis prisitaikiusias veisles.

Aktinidijų sode tarpueiliai – 3 m, o augalai vienas nuo kito pasodinti kas 1,5 m. Eilių galuose įkalami kuolai, laikantys ištemptas vielas, prie kurių kabinami augalų stiebai. To reikia, siekiant suformuoti krūmus. O tam, kad prie pat augalų mažiau augtų piktžolės, tiesiama 80 cm pločio agrotekstilės plėvelė ir sodinama joje padarius skyles. Likusiame tarpueilių plote auga natūralus žolynas, kuris reguliariai šienaujamas.

Eilėse išvedžiota laistymo sistema, kad kiekvienas augalas, kai per daug sausa, gautų vandens. Laistymo sistemą geriausia įrengti iš karto sodinant plantaciją.

Pagrindiniai aktinidijų sodo priežiūros darbai yra laistymas, augalų formavimas – genėjimas ir šakų rišimas, tarpueilių žolės pjovimas.

„Nuolat eksperimentuojame, bandome įvairius priežiūros būdus, ieškome geriausių sprendimų, nes Lietuvoje beveik nėra specialistų, kurie turėtų tiek daug patirties ir galėtų pakonsultuoti. Skaitėme ir užsienio literatūros, bet kitų šalių patirtis ne visuomet mūsų sąlygomis tinka, yra skirtumų“, – pastebi Egidijus.