Lazdijai. Teizų seniūnijoje, Marinkos kaime, ūkininkaujantis Remigijus Berus sako iki šiol prisimenantis vaikystėje tėvo ištartus žodžius esą gaspadoriaus iš jo nebus. Ir iš tiesų apie ūkininkavimą besimokydamas mokykloje  net nesvajojo. Žemė jam nelabai rūpėjo. Įgijęs padavėjo barmeno specialybę, dirbo Vilniuje. Per savaitę gaudavo 600 litų į rankas, todėl uždarbiu nesiskundė. Visgi didmiesčio gyvenimas iš kaimo kilusiam vaikinui buvo ne prie širdies. Be to, ir mama norėjo, kad sūnus gyventų arčiau namų. Taigi vieną dieną atsisakęs gerai apmokamo darbo ,,Astorijos" viešbutyje, sumąstė grįžti į gimtąjį kraštą.

Žemės nuoma - slidus dalykas

Ūkininkavimą 38-erių Remigijus pradėjo prieš 14 metų, nusipirkęs išsimokėtinai namą prie Stebulių ir įsigijęs vieną mišrūnę karvę bei telyčią. Žemės turėjo vos 2 ha, bet vėliau dar dalį nusipirko,  o dar dalį - išsinuomojo. Iš viso dirbo 47 ha, bet, anot ūkininko, žemės nuoma - slidus dalykas. ,,Sutvarkai idealiai svetimą žemę, o paskui tau už tai pasako ačiū ir atgal pasiima. Todėl geriau turėti mažiau, bet nuomoti iš patikimo žmogaus", - įsitikinęs Remigijus, dabar nuomojantis tik 8 ha. Technikos iš pradžių neturėjo jokios. Iš krikštatėvio už 400 litų buvo nusipirkęs dviejų ratų ,,traktoriuką" - rankomis stumdomą motobloką. Labai daug padėjo ir pusseserė, kaimynai. Jų dėka buvo apdirbti laukai.

Ūkininkavimo patirties R. Berus sėmėsi pas suvalkiečius -Vilkaviškio rajono ūkininką Renatą Misiukevičių. ,,Būtent pas jį išmokau arti, kultivuoti. Pasėdėjęs moderniame traktoriuje, ir aš užsimaniau tokio technikos stebuklo. Žmona Vaida buvo išvykusi padirbėti Ispanijoje, todėl abu pasitaupę pinigų, vėliau iš ūkininko ir įsigijome nenaują traktorių", - pasakoja Remigijus.

Remigijų Berų   neramina tai, kad dosniau remiami stambieji ūkininkai, o smulkieji lieka už borto

Šiek tiek prakutęs  įsigijo naudotos švediškos, norvegiškos technikos, kuri irgi yra geros kokybės. Visgi ūkininkas  sakė esantis John Deere fanatikas. ,,Ji labai tinka mūsų sąlygomis, technika komfortabili, ekonomiška, manevringa, reikalauja mažai remonto. Per dieną padirbėjus tokiu traktoriumi, vakare dar gyventi norisi. Visgi kaime dar nemažai smulkių ūkininkų triūsia su baltarusiška technika. Tokie žemdirbiai po darbų vos kojas iki lovos parvelka. Būna taip pavargę, kad jau nė meilės nebereikia. Todėl ir mažėja kaime vaikų", - šmaikštavo Remigijus, savo kieme laikantis tik vieną rusišką mašiną - 4 vagų bulvių sodinamąją. Anot jo, smulkiam ūkininkui pirkti naują brangią techniką neapsimoka. Ji neatsipirks, nes dar teks mokėti paskolos procentus bankui. Be to, naujos technikos brangios atsarginės dalys. Todėl jis visus nenaujus traktorius, kitus žemės ūkio padargus įsigijo savo lėšomis.

Javus ,,nukūlė" šernai

Ūkininkas iš pradžių pirko įvairių veislių mėsinius buliukus, juos užaugindavo ir parduodavo UAB ,,Utenos mėsa".  Anot jo, sekėsi neblogai. Supirkimo kainos buvo nemažos. Vietiniai supirkėjai - patikimi žmonės. Dėl šio savo pasirinkimo sako niekada neturėjęs problemų. Tik, aišku, pajamų tekdavo laukti ilgokai - apie dvejus metus. ,,Kitais metais gausime mažesnes tiesiogines išmokas, nes dalis Lazdijų r. nenašių žemių, matyt, jau bus išbrauktos iš šio sąrašo. Už mėsinius galvijus taip pat gausime apkarpytas išmokas. Mano paskaičiavimais, tada nuo vieno galvijo prarastume net 500 litų. Taigi, jei iki šiol gavau 15 tūkst. Lt tiesioginių išmokų, tai kitais metais jų gausiu apie 11-12 tūkst. litų. Brangsta kuras, trąšos, krenta galvijų kainos. Už 1 kg gyvo svorio gaunu tik 4 Lt.", - apgailestavo Remigijus, dėl to kaltindamas šalies ir  rajono valdžią. Pastaroji esą taipogi laiku nesigriebė reikiamų veiksmų, nepakovojo iki galo už rajono žemdirbių interesus.

R. Berus po truputį jau mažina savo mėsinių angusų veislės galvijų bandą, nes smulkiam ūkininkui pastaruoju metu juos auginti esą jau neapsimoka. Kokią ūkininkavimo kryptį rinksis ateityje, dar gerai nežino, bet svajoja apie tabako auginimą, nes yra aistringas tabako gerbėjas. Turi pypkę ir mėgsta rūkyti lenkišką tabaką. 

Tabako daigų planuoja parsivežti iš kaimyninės Lenkijos, kur ūkininkai jį plačiai augina, ypač Augustavo apylinkėse. Keletą daigų jau buvo pasisodinęs ir savo žemėje. Išdžiovinus lapus, tabaką savo rankomis sumali ir -  rūkyk. Kokybė nėra aukščiausia, bet, anot jo, nebloga. ,,Senovėje lietuviai irgi augino tabaką, patys jį surinkdavo, paruošdavo naudojimui. Norėčiau ir aš pratęsti protėvių tradicijas", - sako ūkininkas.

Vengrijoje ūkininkas domėjosi vynuogių auginimu

Ūkininkas  mėgino auginti ir javus: avižas, kviečius, miežius, kvietrugius. Deja, gyvendamas pamiškėje, anot jo, ,,neprivaidinsi". Šernai avižas taip ,,nukūlė", kad iš jų nieko nebeliko. Žemdirbiams, gyvenantiems pamiškėse, neįmanoma vykdyti sėjomainos. Šernai, R. Beraus teigimu, jau veja žmones iš kaimų... ,,Šėryklose žvėrys medžiotojų buvo geriau šeriami nei naminiai gyvuliai. Ir dabar, afrikinio kiaulių maro grėsmės akivaizdoje, medžiotojams nepavyks visų sumedžioti", - įsitikinęs ūkininkas.

,,Liūdna, kai matai, kad gaudamas socialines pašalpas, geriau gyvensi nei dirbdamas žemę. Juk norint susimokėti mokesčius ,,Sodrai" ir ligonių kasai sveikatos draudimą, turi pakloti kas mėnesį daugiau kaip 400 litų, o susirgęs, vis tiek negausi pašalpos. Esi pavalgęs ir apsirengęs, bet daugiau nieko negali sau leisti. Žmona sunkiai dirba irgi tik už minimalią algą. Atmetus pravažiavimo išlaidas iki rajono centro, lieka tik grašiai saujoje", - teigė du vaikus auginantis ūkininkas.

Dukra Ligita mokosi šeštoje klasėje, o sūnus Eligijus - aštuntoje. Sūnus, Remigijaus teigimu, jau nuo 6 metų sėdi prie traktoriaus vairo. ,,Jam geriau valgyti neduok, tik leisk traktorių pavairuoti", - sako ūkininkas, visgi nelinkintis sūnui sunkios žemdirbio dalios. Juk pats dažnai dėl darbų gausos kartais ir baltos dienos nemato.

Smulkieji lieka už borto

R. Berus yra aplankęs nemažai užsienio šalių: Lenkiją, Ukrainą, Angliją, Vengriją, Belgiją, Švediją. Praėjusį rudenį pusantro mėnesio Remigijus buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją. Pas ūkininką, valdantį 400 ha žemės, skynė salotas. Jo teigimu, per tą laiką uždirbo tiek pinigų, kiek savame ūkyje per metus. ,,Priaugau 7 kg svorio, nes po darbo galėjau pailsėti. Galva atsipalaidavo nuo rūpesčių, nors ten tvarka buvo kaip armijoje", - teigė Remigijus, pridurdamas, kad Lietuvos  ūkininkai negali prilygti užsieniečiams, nes ten ūkiai turi ilgametes produkcijos auginimo tradicijas ir technologijas, turi savo rinką.

Ūkininkavimo tradicijos Anglijoje perduodamos iš kartos į kartą. Pagaliau ir daržovių derlių jie nuima tris kartus per metus. Ir kur kas didesnes išmokas gauna negu lietuviai. ,,Pas mus daržininkystė irgi būtų perspektyvi, bet derliui nuimti reikia nemažai žmonių. O iš kur jų gausi, jei kaime likę tik pašalpų gavėjai, nenorintys dirbti, ir pensininkai. Kiti išvažiavę į svečias šalis. Be to, Lietuvoje užauginant vos vieną derlių, tenka patirti begales rūpesčių - štai, ir dabar už lango dar žemė paryčiais baltuoja nuo šalnų", - tvirtina ūkininkas.

R. Berus yra Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininko pavaduotojas, aktyviai pasisakantis visais žemdirbiams rūpimais klausimais. Žodžio kišenėje jis neieško ir sako viską, ką galvoja ne tik savo kolegoms, bet ir ministerijų atstovams. ,,Toks jau aš esu. Mėgstu tiesą sakyti be užuolankų", - teigia Remigijus. Jį neramina tai, kad dosniau remiami stambieji ūkininkai, o smulkieji lieka už borto. Apskritai daugelis jų nelinkę kovoti už savo interesus. Tą savo kalboje per neseniai vykusį rajono ūkininkų susirinkimą akcentavo ir LŪS Lazdijų skyriaus pirmininkas Sigitas Arbačiauskas. Lazdijų rajone yra apie 2000 žemdirbių, užregistravusių savo ūkius, tačiau į Lazdijų skyriaus gretas pavyko prisikviesti tik nedidelę jų dalį.

Lietuvoje už smulkiųjų ūkininkų interesus, R. Beraus nuomone, aktyviausiai kovoja Šeimos ūkininkų asociacija.

MŪ inf.