Kaunas. Dirvožemis rūgštėja, mokslininkai rodo pirštais į jį alinančius ūkininkus, o prekiautojai kalkėmis teigia, kad ūkininkai pamažu didina kalkių naudojimą.

Mokslininkai perspėja, kad Lietuvoje rūgščių dirvožemių plotai artėja prie lygio, kuris buvo prieš pradedant juos intensyviai kalkinti (1963 m.). Teigiama, kad ir toliau intensyviai ūkininkaujant ir nesirūpinant dirvožemiu laukai gali virsti dykynėmis. Rūgščiausi dirvožemiai yra Vakarų Lietuvoje, taip pat ir pietrytinėje bei rytinėje šalies dalyse.

Taip susiklostė, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo dirvožemio kalkinimo programų, todėl dirvožemis nuolat rūgštėjo.

Viena daugiausiai kalkių produktų žemdirbiams parduodančių bendrovių „Naujasis kalcitas“ teigia, kad po truputį kalkių pardavimai auga.

„Tam reikia laiko. Ūkininkai po truputį suvokia, kad dirvą reikia ne tik tręšti, bet ir kalkinti. Per 30 metų dirvožemiai labai nualinti. Anksčiau buvo įprasta, kad valstybė tuo pasirūpina, dabar tai kiekvieno ūkininko reikalas“, – sako „Naujojo kalcito“ direktorius Albinas Klimas.

Bendrovė iki šiol prekiavo agrokalkėmis, tačiau jų atsargos išseko, nes nebegaminamos pačios kalkės. „Tačiau agrokalkes pakeitė trupinta klintis ir kalcio karbonadas, kurių veikimas panašus. Užpernai pardavėme 10 tūkst. tonų klinčių, o pernai – jau 20 tūkst. tonų. Pernai pardavėme apie 500 tonų kalcio karbamido“, – sakė A. Klimas.

Jo teigimu, ūkininkai stebi vieni kitus, pamato, jei kuris ima kalkinti laukus. „Šiemet atvažiavo pas mus vienas Pamario ūkininkas. Pasakoja pamatęs, kad stambus ūkininkas savo laukus kalkina. Pasidomėjo, kam tai daroma, ir iš karto atlėkė pas mus. Taip vienas per kitą ir susižino kalkinimo naudą“, – sakė direktorius.

Šioje įmonėje agrokalkės pernai kainavo po 35 eurus  toną, likučiai šiemet parduodami po 30 eurų. Trupintos klinties (0-18 mm frakcijos) tona kainuoja 9,62 eurų už toną be PVM. Kalcio karbonadas kainuoja nuo 38,26 euro už toną (be PVM, palaidas) ir 57,90 euro (be PVM, maišuose po 25 kg) už toną.

Šiais produktais prekiauja ir daugiau Lietuvos įmonių. Agrokalkės įvežamos ir iš Lenkijos, kur jos gaminamos dideliais kiekiais, supakuojamos granulėmis. Anot A. Klimo, granuliuotas labai patogu naudoti, bet jos  kainuoja 10 kartų brangiau nei lietuviška palaida produkcija.

Įvairiuose šaltiniuose skirtingai nurodoma kalkių poreikis rūgščiai dirvai, minimi skaičiai nuo 1 iki 6 tonų, priklausomai nuo dirvožemio būklės.

Ar galima atpažinti rūgščią dirvą? Tiksliausius rezultatus galima sužinoti atlikus laboratorinius tyrimus. Tačiau padidėjusį dirvos rūgštingumą, ypač mažuose ploteliuose, nustatyti galima ir pagal augalus.

Žinoma, kad rūgščioje dirvoje ima želti dirviniai asiūkliai, dirviniai kežiai, smulkiosios rūgštynės, vaistinės veronikos, dirvinės aklės, dirvinės notros. Ten dažnai atsiranda ir samanų. Ėmus kalkinti dirvožemį šių augalų sumažėja. Tada juos pakeičia kiti, rodantys neutralų pH: šalpusniai, jonažolės, dobilai, balandos, žliūgės, dilgėlės ir t. t.

MŪ inf.