Kaunas. Pastaruoju metu šalyje gausiai pliaupiantis lietus ūkininkams pridarė daug bėdų: kūlimo darbai stojo, dalis javų išguldyti, o kai kuriuose laukuose telkšo didžiulės balos.  

Nežinomybė dėl orų tik didina nerimą, juolab kad bent kol kas artimiausių dienų prognozės ne pačios palankiausios – beveik kasdien dar sulauksime lietaus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) įspėja, kad vandens lygis telkiniuose yra pakilęs pusmetriu, o dalyje Lietuvos – ir 80 cm.

Pasak LHMT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Sližio, šiuo metu fiksuojami 50–60 cm aukštesni negu įprasta daugiamečiai vandens lygiai tokiu metu.

Be to, prognozuojama, kad vandens lygis kils toliau, didės poplūdžių tikimybė.

„Daugelyje šalies rajonų prognozuojama 50 proc. poplūdžių tikimybė. Tai reiškia, kad gali būti užlietos pievos, žemesnės vietos tai pajus. Jau dabar mažesni upeliai išsilieję iš krantų“, – teigė G. Sližys.

Pasak jo, tą labiausiai pajus Vakarų Lietuva, nes ten reljefas – žemesnis, upių krantai – lėkščiausi.

Situacijos rimtumą atspindi ir skelbiami LHMT duomenys: per parą tarp liepos 29 d. 21 val. ir liepos 30 d. 21 val. stichinio lietaus intensyvumas pasiektas Joniškio, Šiaulių, Šeduvos, Dotnuvos, Jonavos, Kaišiadorių, Prienų r. esančiame Pakuonio, Birštono ir Trakų meteorologijos stotyse.

Varėnoje fiksuotas katastrofinis lietaus intensyvumas – čia per parą iškrito 87,6 mm kritulių, o tai atitinka visą liepos mėnesio normą.

LHMT liepos 31-osios ryto duomenimis, liepos mėnesio kritulių kiekio vidurkis, apskaičiuotas pagal visas šalies savivaldybes, yra 136 mm, o tai sudaro net 162 proc. liepos normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių vietovių siekia net 3–4 kartus.

Rekordininkas – Anykščių rajonas, kur fiksuota net 238,2 mm kritulių (tris kartus viršyta mėnesio norma), Kaišiadoryse – 232,9 mm, Varėnoje – 225,9 mm. Daugiau nei dviguba tos vietovės mėnesio norma pasiekta ir Buivydžiuose (Vilniaus r.), Trakuose, Jonavoje, Šalčininkuose.

Tęsiantis tokiems nepalankiems orams, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sako, kad jau matyti, jog problemos liečia ne atskirus ūkius, o visą šalį.

Anot jo, būtent todėl verta pradėti kalbėtis su Europos Komisijos žemės ūkio komisaru dėl pagalbos iš rizikos fondo.

Lietus pylė kasdien

Anot Anykščių r. ūkininko ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nario Dainiaus Arlausko, jo krašte lietūs tęsiasi jau trečią savaitę, o ypač įsimintina buvo trečioji liepos savaitė, kai jo ūkio vietovėje kiekvieną dieną lydavo 1–2 valandas ir iškrisdavo nuo 10 iki 30 mm kritulių. Taip tęsėsi 7–8 dienas.

„Tada buvo keli „langai“ be lietaus, kai stengėmės važiuoti į laukus kulti. Pavyko nukulti 70 ha žieminių miežių ir viskas – daugiau nieko.

Šį antradienį (liepos 29 d., – red. past.) laukai pradžiūvo. Saulės nebuvo, bet buvo gana stiprus vėjas, todėl pasėlius buvo galima bandyti kulti. Susiruošėme, išvažiavome link lauko, bet vos į jį įvažiavome, tarsi iš niekur nieko pradėjo taip gausiai lyti, kad su kombainu vos išvažiavome.

Galvojau, kad kombainą reiks traukti, bet jis buvo 5–8 m nuo lauko krašto, todėl pavyko pačiam išvažiuoti. Aišku, liko gilios provėžos“, – su kuo susiduria pastaruoju metu, pasakoja ūkininkas.

Pasak jo, Anykščių rajono ūkininkų sąjunga ketina kreiptis į savivaldybę, kad rajone dėl liūčių būtų skelbiama ekstremali situacija. Mat, kaip jau minėta, šiame krašte liepos mėnesį 3 kartus viršyta kritulių mėnesio norma.

Dainiaus ūkyje išguldyta 30–40 ha javų, jau neskaičiuojant 100 ha žirnių, kurie, jo žodžiais tariant, jau guli visi.

Šiemet po ilgos pertraukos ūkyje vėl auginami rugiai – būtent jie išguldyti labiausiai. Be to, čia pasėtas ir sėklai auginamų dobilų įsėlis, tačiau, panašu, dobilų potencialo nepavyks išnaudoti.

„Tie dobilai būtų kuliami kitais metais. Jie labai gražūs, nes pavasarį buvo daug drėgmės, jie gerai užsikabino, tad potencialas būtų labai didelis. Deja, nuimdami šių metų derlių ir važinėdami dar greičiausiai drėgna dirva galimai tuos dobilus sužalosime“, – su nerimu kalba D. Arlauskas.

Kiek bus praradimų? Anot ūkininko, viskas paaiškės rugsėjo gale. Vis dėlto jis pabrėžia, kad neramu ne tik dėl dabarties, bet ir netolimos ateities.

„Po 2 savaičių bus labai graži šventė – Žolinė. Su ja keičiasi gamta: stoja rūkas, anksti temsta, todėl laukai džiūna lėtai. Jeigu mes su tokiu kritulių kiekiu, koks yra dabar, žengsime į Žolinę rugpjūčio 15 d., gali būti katastrofa. Derlius tiesiog pus akyse ant lauko ir tu jo negalėsi nuimti“, – sako grūdų augintojas.

Apie lauko darbus dabar tik pasvajoti

Varėnos rajone, kur liepos 30 d. fiksuotas katastrofinis lietaus intensyvumas, veikiančios ŽŪB „Tėviškė“ vadovas Vytautas Ramanauskas teigia, kad dėl lietingo laikotarpio kol kas nė vienas kombainas į laukus neišvažiavo ir nė vieno hektaro nenukūlė.

„Žemesnėse vietose telkšo balos, o apie lauko darbus negali būti nė kalbos“, – tikina ŽŪB „Tėviškė“ vadovas.

Nors liepos 30-ąją Varėnos r. iškrito visas mėnesio kritulių kiekis, tądien nebuvo stipraus vėjo, todėl papildomai bendrovės pasėliai, panašu, nebuvo išguldyti. Tačiau vertinant visą ankstesnį laikotarpį, kai kritulius lydėjo vėjas, išguldyta apie 10 proc. (100–110 ha) javų.

Kaip ir visi žemdirbiai, V. Ramanauskas tikisi, kad lietus pagaliau liausis: „Kitaip jam užsitęsus labai suprastės grūdų rodikliai, mažės glitimo ir pan. O žemesnė kokybė reiškia mažesnę supirkimo kainą ir mažesnį pelną.“

Jis taip pat sako, kad pašariniams grūdams taikomi vis aukštesni reikalavimai, todėl jei oras greitu metu nepagerės, kažkiek grūdų gali tekti parduoti kaip pašarinius.

Kai kuriose vagose bulvės jau pūva

Kėdainių r. ūkininkaujantis Povilas Dambrauskas, auginantis bulves, svogūnus ir javus, sako, kad dabar labai daug nežinomybės.

„Javai šiek tiek prigulė, bulvių vagose stovi vanduo, laukuose irgi vanduo – kulti negalime ir nežinome, kada galėsime. Neaišku, koks bus kūlimas, koks bus ruduo, bulviakasis ir svogūnkasis, kaip reikės paskui viską sandėliuoti“, – tikina Povilas ir priduria, kad tokie orai ūkiui, kuriame auginami ir javai, ir daržovės, sujaukia visą darbų eigą.

Ūkyje bendrai jau nukulta apie 60 ha rapsų ir kviečių (iš 650 ha). Pradėjo nuo kviečių, tada kūlė rapsus, paskui vėl grįžo prie kviečių.

Bulvių laukuose situacija priklauso nuo dirvožemio: smėlinguose plotuose, kur daugiausia auginamos ankstyvosios bulvės, vanduo greitai susigeria, todėl kol kas ten didesnių problemų išvengta.

O štai laukuose, kur vanduo užsistovi ir neaišku, kada nuslūgs, ūkininkas jau dabar kai kuriose vietose pastebi pūvančių bulvių.

„Kol kas atrodo, kad bus tokie pat šlapi metai, kaip buvo, berods, 2017-ieji. Tada bulves kasėme labai sudėtingai. Traukėme prikabinamus kombainus su dviem ar daugiau traktorių, kad galėtume pakasti, nes pastoviai klimpdavome.

Nelengvi metai, bet tikimės, kad nustos lyti ir praradimai bus minimalūs“, – viliasi Povilas.