Kaunas. Kaip užauginti visavertį posėlinį tarpinį pasėlį? Ar toks pasėlis pateisins ūkininko lūkesčius, parodo augalų masės derlius.
Derlių savu ruožtu lemia daugelis veiksnių: pasirinkti augalai (mišiniai), meteorologinės ir dirvožemio sąlygos, taikoma agronominė praktika (sėjos laikas ir būdas, technologijų intensyvumas ir kt.).
Tyrimai parodė, kad tarpinio pasėlio augalų masė ir joje sukauptas maisto medžiagų kiekis, skaidymosi intensyvumas (jis priklauso nuo anglies ir azoto santykio C:N) kasmet gali skirtis.
Tarpinio pasėlio derlius ir jame sukauptos maisto medžiagos glaudžiai tarpusavyje susiję. Pagrindiniai veiksniai, ribojantys tarpinio pasėlio augalų antžeminės masės augimą, yra drėgmės trūkumas ir staigus vidutinės paros temperatūros mažėjimas (kai minimali paros temperatūra nukrinta žemiau nei +10 °C).
Daugelį augalų taip pat neigiamai veikia trumpėjančios dienos ir saulės apšvietimo trukmė. Vokietijos ūkininkai naudojasi tokia taisykle: viena liepos mėnesio vegetacijos diena = vienai rugpjūčio vegetacijos savaitei = visam rugsėjo vegetacijos mėnesiui. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pasėti tarpinį pasėlį.
Bastutinių ir miglinių šeimų augalams augti labai svarbus azotas. Šių šeimų augalai yra pagrindiniai laisvo N surinkėjai iš dirvos ir saugotojai nuo jo išsiplovimo rudens laikotarpiu. Po pagrindinio pasėlio derliaus nuėmimo dirvoje daug N lieka šiais atvejais:
- naudojant dideles mineralinių azoto trąšų normas,
- tręšiant papildomai (ypač vėlesniais tarpsniais),
- užsitęsus pavasarinėms sausroms (balandžio pabaigoje–gegužę),
- tręšiant organinėmis trąšomis.
Ankstesnių tyrimų duomenimis, posėlinės baltosios garstyčios viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (0–40 cm) mineralinio N kiekį sumažino 52 proc., gilesniame (40–80 cm) sluoksnyje – 65 proc. Augalų parinkimas su giliai į poarmenį prasiskverbiančiomis šaknimis (pvz. šakniniai ir pašariniai ridikai, rapsai), ankstyva jų sėja yra efektyvi priemonė surinkti laisvam N iš dirvos.
Tarpinio pasėlio augalų maisto medžiagų (P, K, Mg, Ca ir kt.) pasisavinimas didėja:
- ankstinant jų sėją,
- sėjant į tinkamai paruoštą dirvą,
- pasirenkant imlesnes maisto medžiagoms augalų rūšis,
- augant palankiomis aplinkos sąlygomis (svarbu dirvožemio drėgmė ir temperatūra).
Gerai išsivystęs tarpinis pasėlis (apie 120 cm aukščio) gali sukaupti antžeminėje masėje apie 80–120 kg/ha N ir panašiai tiek pat kalio.
Visą publikaciją rasite čia.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Suklastotas ir pigus medus žlugdo mūsų bitynus
2024-09-16 -
Obuolių augintojai: geriausias derlius per penkerius metus
2024-09-16 -
Situacija rapsų pasėliuose labai nevienoda, bet kenkėjų gausu visur
2024-09-13
Skaitomiausios naujienos
-
Žemės ūkio bendruomenė neteko aktyvaus ūkininko
2024-08-26 -
K. Starkevičius: tiesioginės išmokos turėtų pasiekti tik ūkininkaujančius
2024-08-20 -
Ministras stabdo ūkio veiklos žurnalų pildymą
2024-08-30
(0)