Jurbarkas. Šiemet Raudonėje susirinkę Lietuvos bitininkai pasidžiaugė puikiu sezonu, dosnia vasara bitėms, tačiau aptarė ir problemas. O jų – ne viena.

Pasak Jurbarko bitininkų draugijos pirmininkės Nijolės Radavičienės, kuri su vyru prižiūri 60 bičių šeimų, šiais metais medaus krizė apėmė visą Europos Sąjungą (ES). Rinką užplūdus pigiam medui iš trečiųjų šalių (Kinijos ir kt.), krito urmu superkamo vietinio medaus kainos. Tai pagrindinė priežastis, kodėl kai kurių ES šalių, taip pat ir dalis Lietuvos, bitininkų mažina savo bitynus.  

N. Radavičienės teigimu, Lietuvoje medaus supirkimo kainos krito nuo 3,5 iki 1,6 Eur už kilogramą. Dalis bitininkų netgi parduoda visus turimus avilius su bičių šeimomis, tačiau mažai kas perka. Kiti pasilieka bičių tik savo reikmėms.

Supirkėjai ir didieji bitininkai ūkiuose pagamintą medų išveža parduoti į užsienį, nes lietuviškas Europoje itin vertinamas. Mažesni bitininkai medų dažniausiai parduoda turguje, internetinėje erdvėje.

Šiais metais medaus kilogramas turguje kainuoja vidutiniškai 7 Eur, dažniausiai jį perka nuolatiniai medaus gerbėjai, dalis pažįstamų pirkėjų nusipirkti medaus vyksta tiesiai pas bitininkus į namus.

Jurbarko bitininkų draugijos pirmininkė įsitikinusi – būtų gerai, jei iš bitininkų medų supirktų urmu, tik geresne vidutine kaina, o ne po 1,6 Eur/kg.

Nijolė ir Albinas Radavičiai

Gausu suklastoto medaus

Pasak N. Radavičienės, labai apmaudu, kad Lietuvoje kartais iš pietų šalių atvykę nesąžiningi prekeiviai siūlo mūsų pirkėjams įsigyti falsifikuoto medaus. Be to, šį pavasarį LIDL prekybos tinkle pirkėjams taip pat siūlyta įsigyti falsifikuoto medaus iš Kinijos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius surašė sprendimą „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo”, kuriuo parduotuvė įpareigota pašalinti produktą iš rinkos.

N. Radavičienė pažymi, kad Lietuvos bitininkų sąjunga ir toliau tęs aktyvų bendradarbiavimą su Europos bitininkystės asociacija, Estijos bitininkų profesionalų asociacija bei kitomis bitininkų organizacijomis dėl medaus kokybės užtikrinimo.

Jei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir VMVT imtųsi priemonių, užkertančių kelią į vietos rinką patekti pigiam, neaiškios kilmės (neretai suklastotam) medui, tuomet Lietuvoje visi greičiau pradėtų pirkti kokybiškesnį, brangesnį lietuvišką medų. Bitininkų nuomone, reikia, kad ŽŪM įsteigtų laboratoriją medaus kokybei tirti.

Pasirodo, kad nemažai kiniško medaus yra pagamintas iš įvairių sirupų. Toks produktas ES šalyje sumaišomas su vietiniu medumi ir toliau į kitas ES šalis keliauja su etikete, skelbiančia, kad jo kilmė ES.

Mažėja natūralių žydinčių pievų

N. Radavičienė įvardija ir kitas bitininkų aktualijas. Pavyzdžiui, per eilę metų Lietuvoje labai sumažėjo natūralių žydinčių pievų plotai, nes plečiami rapsų, javų pasėliai.

Iš žydinčių natūralių pievų bičių suneštas nektaras ir pagamintas medus yra kokybiškesnis, turintis daugiau vertingųjų medžiagų nei iš rapsų, o javams apdulkintojų iš viso nereikia.

Sodai žydi vos savaitę ar dvi, o natūraliose pievose bitės nuolat randa joms reikalingo nektaro, iš tokių plotų pagamintas lietuviškas medus itin vertinamas daugelyje užsienio šalių pirkėjų.

Kad bitutės galėtų prinešti daugiau medaus, N. Radavičienė pataria palengvinti jų darbą – arti bityno auginti įvairių skirtingu laiku žydinčių nektaringų augalų. Efektyviausiai bitutės darbuojasi, kai nektaringų žydinčių augalų plotai yra šalia ar 500–1000 m atstumu, o toliau – jų parnešamo nektaro kiekis mažėja.

Ne visi ūkininkai laikosi purškimo pesticidais tvarkos

Dar viena bėda, su kuria nuolatos susiduria bitininkai, pasak N. Radavičienės, ta, jog vasarą pasitaiko neatsakingų ūkininkų purškimų dieną, kai bitės skraido ir renka iš augalų nektarą. Tai labai jautri problema, kuri taip pat verčia mažinti bitynus Lietuvoje. Dieną ūkininkai dažnai purškia nežydinčius augalus.

Geriausia, kad ūkininkai savo plotuose auginamas žemės ūkio kultūras purkštų vakare, nuo 21 val. Ūkininkai bent prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti bitininkams. O siekiant išaiškinti bičių žūties priežastis, bitės turėtų būti tiriamos.

„Iš tiesų, bitės yra labai naudingos žemės ūkyje, juk nuo jų priklauso daugelio augalų derlingumas. O ūkininkai turi draugauti su bitininkais ir nebūti vieni kitiems priešais“, – sako N. Radavičienė.

Per ilgai vertinamos paraiškos

Kyla ir kitų neaiškumų, kurie neprisideda prie tvarios bitininkystės kūrimo. Pasak N. Radavičienės, ŽŪM turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurios bitininkams skirtos programų paraiškos yra vertinamos kur kas ilgiau, nei paliekama laiko įgyvendinti patį projektą.

Vyresniems žmonėms yra problemų su formų užpildymu ir pateikimu Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Turėtų būti lengvesnė ir paprastesnė dokumentų pateikimo tvarka.

Nacionalinė mokėjimo agentūra bitininkams apmoka už įsigytą cukrų bitėms maitinti, vienai šeimai skiriama po 4 eurus. O cukraus reikia daugiau.