Smulkios įmonės ar ūkiai, suvieniję jėgas su partneriais, kurie užsiima panašia veikla, ir pasinaudoję parama, gali plėstis ir sėkmingai gyvuoti.

Ketinantys pasinaudoti parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui turėtų suskubti – nuo spalio 2 d. prasidėjęs Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ paraiškų rinkimas tęsis iki lapkričio 13 dienos.

Į paramą gali pretenduoti užsiimantys ne tik žemės ūkio, bet ir miškininkystės ar alternatyviomis veiklomis. Priemonei skirta 4 mln. 955,5 tūkst. eurų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 90 000 eurų.

Šiuo etapu remiamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Tarp prioritetų – pirminės žemės ūkio produkcijos gamyba ir (ar) perdirbimas, įskaitant maisto tiekimo grandinės organizavimą; efektyvus išteklių naudojimas, perėjimas prie technologijų, leidžiančių sumažinti anglies dioksido išskyrimą aplinkai žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose ir kt.

Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėjos Nomedos Padvaiskaitės teigimu, ši paramos priemonė skirta smulkiesiems ūkio subjektams, norintiems investuoti į savo veiklos plėtrą, tačiau dėl nedidelio finansinio ir ekonominio potencialo, pavieniui tokių išlaidų sau negalintiems leisti.

„Mūsų lūkesčiai ir yra, kad mažieji jungtųsi ir bendradarbiautų, nes susijungę smulkūs ūkiai padidina savo gamybinius pajėgumus, našiau dirba naudodamiesi naujesne technika, tampa konkurencingesni, auga jų ekonominis gyvybingumas. Besikooperuojantys ūkiai pajunta didesnę naudą, nes investuoti pinigai geriau atsiperka“, – sako N. Padvaiskaitė.

Apžvelgdama praėjusį programavimo etapą, ŽŪM specialistė pažymėjo, kad ši paramos priemonė populiari, nors įsivažiavo palengva – ūkininkams buvo ne taip paprasta suvokti ir įprasti, kad šiai paramai gauti reikalingi partneriai. „Lietuva išsiskiria tuo, kad dažniausiai ūkininkai jėgas suvienija su netolimais kaimynais ar šeimos nariais, jei ūkiai yra atskiri. Taip kooperuodamiesi kai kurie jų parama pasinaudojo ne vieną kartą“, – sakė ŽŪM atstovė.

Pasak N. Padvaiskaitės, rezultatai yra geri, lūkesčiai viršyti: planuota, kad bus įgyvendinta apie 80 paramos projektų, tačiau šiandien jų – daugiau kaip 200.

Ji taip pat pabrėžė, kad dabar sugriežtintos paramos administravimo taisyklės, todėl svarbu pateikti visus reikiamus dokumentus.

Ūkininkai, norintys gauti paramą, pirmiausia turėtų atidžiai užpildyti paramos paraišką – skubotai ar neatsakingai užpildyta paraiška yra viena dažniausiai pasitaikančių pareiškėjų klaidų.

Parama leido įsigyti reikalingos technikos

Tarp tų, kurie jau pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ – UAB „Kertenys“.

Simo Bielskio vadovaujama įmonė verčiasi miškininkyste (miško auginimu, ugdymu) ir miško ruoša, turi iki 20 ha miško ploto. 

„Miško technika labai dėvisi, lūžta, nes atlieka sunkius darbus, o juk jos kelyje kelmai, nelygus reljefas ir kitos kliūtys, – sako įmonės savininkas. – Tad tokie projektai ir paramos priemonės yra labai naudingi. Jeigu reikėtų pirkti tik už savo pinigus, nepajėgtume to padaryti, tad netobulėtume. Mūsų projekto intensyvumas 60 proc., dar pridėjus savo finansus – suma nemaža.“

UAB „Kertenys“ bendradarbiauja su nedidele medžių kirtimu užsiimančia Vytauto Čėsnos įmone, kuri padeda atlikti miško darbus. Tad projekto lėšomis įsigyta savikrovė priekaba tarnauja abiem įmonėms išvežant medieną.

Kaip savo patirtimi dalijosi S. Bielskis, pradėjęs domėtis paramos galimybėmis, jis įvertino visus kriterijus ir nusprendė dalyvauti projektinėje veikloje.

„Pasikalbėjau su savo projektų rengėjais, įvertinome, kad balų užteks. Man kaip tik reikėjo savikrovės miško technikos, kuri neskirta transportuoti keliais, o tik medienai išvežti. Žinoma, buvo ir sunkumų, pvz., ataskaitų pildymas ir papildomi dokumentai, bet sėkmingai tai įveikiau“, – atviras miško savininkas.

ES parama smulkių ūkių bendradarbiavimui 2023–2027 m.

Tolesnis labai smulkių ūkių rėmimas numatytas ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginio plano priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.

N. Padvaiskaitė pabrėžė svarbiausius dalykus, kurie skirsis nuo praėjusio programavimo etapo pagal KPP priemonę. „Iki šiol minima priemonė buvo įgyvendinama bendradarbiavimo būdu, t. y. paraišką galima buvo teikti tik su partneriu (partneriais), mažiausiai – dviejų ta pačia veikla užsiimančių ūkio subjektų. Buvo remiami trys sektoriai: žemės ūkio, miškininkystės, alternatyvus (pvz., statybų, kaimo turizmo ir pan.).

Naujuoju programavimo periodu ši priemonė eina į kitą pogrupį ir tampa ne 100 proc. bendradarbiavimo priemone, t. y. ją bus galima įgyvendinti ir vienam ūkininkui, ir su partneriais.

Svarbu žinoti, kad iš Strateginio plano bus remiamas jau tik vienas sektorius – žemės ūkis, nebelieka miškininkystės ir alternatyvios veiklos.

Bus remiamos žemės ūkio produktų gamybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos, gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriai. 

Jeigu priemonę įgyvendins vienas pareiškėjas, jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP (standartine produkcijos verte), turės būti didesnis: nuo 8 iki 16 tūkst. Eur, o priemonę įgyvendinant keliems ūkiams – nuo 4 iki 16 tūkst. Eur“, – komentavo ŽŪM atstovė.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo projektui bus galima iki 25 tūkst. Eur. Tuo atveju, kai projektas bus įgyvendinamas dviejų ūkio subjektų, paramos suma vienam projektui didės iki 50 tūkst. Eur; jei projektas bus įgyvendinamas trijų ūkio subjektų, paramos suma vienam projektui bus galima iki 75 tūkst. Eur ir, jei projektas bus įgyvendinamas keturių ar daugiau ūkio subjektų, paramos suma vienam projektui bus galima iki 100 tūkst. eurų.

Didžiausias paramos intensyvumas – iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.