Kaunas / Šiauliai / Prienai / Anykščiai / Marijampolė. Dėl pavasarį užsitęsusių vėsių orų šiemet smidrų sezonas Lietuvoje vėluoja maždaug dviem savaitėmis, tačiau jų derlius nebus prastesnis negu kitais metais.

Turguose pirmieji smidrų ūgliai parduodami po 8–12 eurų/kg, vėliau, per derėjimo piką, kaina šiek tiek kris.

Šios ankstyvos vertingos daržovės darosi vis populiaresnės mūsų šalyje, daugėja ir naujų augintojų, veisiami nauji, palyginti dideli – iki 5 ha – smidrynai. Tačiau realizuojamos produkcijos turi ir vos po keliasdešimt arų smidrams skyrę augintojai.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, lietuviai jau įprato pavasarį mėgautis šviežiais smidrų ūgliais, paklausa auga, todėl ir augintojai drąsiai didina jų plotus.

„Kasmet smidrų augintojų vis daugėja. Vieniems iš jų atrodo, kad galima greitai ir lengvai užsidirbti, kitiems norisi pasikelti ekonominį ūkio dydį, o dar kitiems entuziazmas greitai atslūgsta, o iškilę sunkumai priverčia nuleisti rankas. Tad tikrų sėkmės istorijų nėra daug“, – pastebi Z. Cironkienė.

Ūkininkai, turintys ne vienų metų patirtį auginant smidrus, stengiasi tobulinti technologijas, labai atidžiai atsirenka perspektyviausias veisles, nori būti matomi ir prekybos tinkluose.

Lietuvoje išauginti smidrai sezono metu neabejotinai turi pranašumų palyginti su atvežtiniais, mat vertingiausi ir skaniausi jų ūgliai yra švieži, vartotoją pasiekiantys tą pačią dieną, tiesiai iš laukų. Bėda tik tokia, kad šviežių smidrų sezonas trumpas – nuo gegužės pradžios iki Joninių.

Šio sezono pradžioje vienas kilogramas smidrų ūglių turguje parduodamas po 8–12 eurų, o didmeninėje prekyboje kaina siekia apie 5 eurus. Piko metu, kaip ir kasmet, kaina bus žemesnė

VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Audronė Žebrauskienė pastebi, kad šiemetinis smidrų sezonas Lietuvoje vėluoja net dviem savaitėmis,tačiau jų derlius gausus ir derlingumas nebus prastesnis negu kitais metais. Iš gerai išsivysčiusio kero galima pripjauti iki 30–50 ūglių. Ištobulėjo ir smidrų veislės: anksčiau derlius būdavo renkamas tik trečiaisiais metais po pasodinimo, o dabar – jau antraisiais.

Krištopaičiai – smidrų auginimo pradininkai

Šiaulių r. daržininkai Jurgita ir Kęstutis Krištopaičiai prieš 16 metų, įgiję patirties pas Danijos ūkininkus, pirmieji Lietuvoje pradėjo auginti ir populiarinti tada dar pas mus retomis daržovėmis laikytus smidrus. Ūkininkė prisimena, kad iš tiesų sunkiausia buvo ne užauginti juos, bet įrodyti lietuviams, kad tai vertinga, delikatesinė daržovė ir surasti pirmuosius produkcijos pirkėjus bei užsakovus.

Dabar Krištopaičiai augina apie 7 ha smidrų.

Jurgita Krištopaitienė sako, kad geriausia rinktis vidutinio ankstyvumo smidrų veisles. Mat sodinant pačias ankstyviausias, prasikalus ūgliukams, yra didesnė pavasarinių šalnų rizika, tenka dengti specialia danga

Krištopaičiai jau kelerius metus augina vidutinio ankstyvumo žaliųjų smidrų veisles – Backlim, Bacchus ir maždaug pusantros savaitės vėliau už pačias ankstyviausias derančius Steiniva.Veislę Cumulus augina kaipbaltuosius smidrus, apkauptus, kad laikui bėgant neišstorėtų ūgliai.

Veisles Backlim, Bacchus ir Cumulus galima auginti ir kaip žaliuosius, ir kaip baltuosius smidrus, tik pastebima, kad apkaupti išaugina ilgesnius ūglius su gražesnėmis galvutėmis. O Steiniva smidrai auginami tik kaip žalieji, kaip ir kitos panašios veislės, kurių negalima kaupti.

Baltųjų smidrų ūgliai išauga ilgesni, storesni, švelnesnio skonio negu žalieji. Tačiau žalieji smidrų ūgliai vertingesni, sukaupia daugiau geležies ir vitaminų, nes dalis jų pasigamina tiesioginėje saulės šviesoje. Auginant žaliuosius smidrus, reikia mažiau priežiūros, todėl jie pigesni negu baltieji

Auginant baltuosius smidrus, J. Krištopaitienė pataria anksti pavasarį juos apkaupti, kad ūgliai formuotųsi maždaug iki kelių aukščio lysvėse, apsaugoti nuo saulės šviesos. Kad ūgliai garantuotai išaugtų balti ir nepakeistų spalvos, žemę reikia uždengti specialia (ne braškėms, o smidrams skirta) danga, kurios viena pusė yra juoda, o kita balta.

Pavasarį uždengus juodąja puse į viršų, ūgliai patikimai apsaugomi nuo šviesos, tuo pačiu aukšta lysvė greičiau įšyla ir ne taip greitai atvėsta, neleidžiama augti piktžolėms. Vėliau esant karštiems ir saulėtiems orams, dangą galima apversti baltąja puse į viršų, kad žemė būtų mažiau kaitinama. Pasibaigus sezonui, augintojai dangą nuimama, o sužertas vagas išlygina.

Ūkininkai naujus augalus sodina pavasarį į tinkamai paruoštą dirvą su sodinimo mašina formuojant 2 juostas (vagas). Į išilginį metrą baltųjų sodina po 3–4 sodmenis, o žaliųjų tankiau – po 5–6 daigus, tarp eilių paliekant 1,5–1,8 m atstumus. Augimo metu smidrų nelaisto, nes ne visos laistymo sistemos tinka šioms daržovėms laistyti, todėl geriau renkasi atsparesnes sausrai veisles. Smidrus vienoje vietoje augina apie 7–8 metus – kol jie duoda gausų derlių.

Iš vienos šaknies per 2 mėnesius, nelygu veislė, augalo amžius ir auginimo sąlygos, nupjaunama apie 17–20, o kartais net 30 ūglių. Ūgliams jokiu būdu negalima leisti peraugti: jei nors vieną dieną vėluojama nupjauti, galvutės prasiskleidžia ir jos jau netinka pardavimui.

Nupjautus ūglius suveža į sandėlį, kur nuplauna, surūšiuoja, suriša į ryšulėlius ir deda į šaldytuvą. Svarbu smidrus atvėsinti 2–4 °C temperatūroje, kad jie ilgiau išliktų švieži, kitu atveju galvutė pradeda skleistis ir smidrai praranda savo prekinę išvaizdą. Skaniausi ir tinkamiausi prekybai yra 0,8–2 cm skersmens 20–30 cm ilgio ūgliai.

Pasak augintojos, kai smidrai gausiai dera, kasdien ūkyje pripjaunama apie 300 kg ūglių. Daržininkai Krištopaičiai dėl įvairovės dar augina rabarbarus, žirnius ir pupas. Daržoves realizuoja savo įkurtoje parduotuvėje Šiauliuose, o didesnius smidrų kiekius tiekia pagal iš anksto pateiktus užsakymus ir sutartis.

Plotus plečia nemažai naujų augintojų

Patamulšio k., Prienų rajone, atokiau nuo miesto įsikūręs Redos ir Dominyko Barisų šeimos ūkis. Prieš 6 metus jaunieji ūkininkai, pradėję smidrus auginti visai nedideliame plote, dabar šiomis vertingomis daržovėmis jau apsodino per 4 ha.

Laukuose galveles kelia įvairios žaliųjų smidrų veislės: Aspalim, Gijnlim, Xenolim, Backlim, Guelph Millenium. D. Barisas sako, kad dabar pats derliaus ėmimo metas. Šiltesnėmis dienomis ūglių išauga daugiau, todėl laukuose tenka darbuotis nuo ankstyvo ryto iki pietų arba dar ilgiau. Šviežiais smidrais jis prekiauja Kauno ir Vilniaus ūkininkų turgeliuose, pristato restoranams, kavinėms ir privatiems asmenims.

Barisų ūkyje išaugintų smidrų galima įsigyti ūkininkų turgeliuose Kaune ir Vilniuje

Anykštėnai Kotryna ir Algimantas Meidai ketvirtus metus apie 2 ha plote augina žaliųjų smidrų veisles: Gijnlim ir Xenolim. „Nors smidrai šiemet pradėjo derėti gerokai vėliau, tačiau nuo gegužės vidurio, priklausomai nuo šilumos, pripjauname jų apie 300 kg per dieną, – džiaugiasi K. Meidė. – Jei tą pačią dieną nespėjame realizuoti paruoštos produkcijos, tai dar 1–2 dienas laikome saugykloje, 4 °C temperatūroje. Maksimaliai tokiomis sąlygomis smidrus galima laikyti apie 2 savaites.“

Marijampolės r. Patašinės kaime tėvų žemėje ūkininkaujanti Irma Šiaučiulienė smidrais yra apsodinusi 5,5 ha, jų derlių ima jau šeštą sezoną. Didžiausią jos auginamų smidrų dalį sudaro ankstyva veislė Gijnlim.

Laukuose iš žaliųjų smidrų išsiskiria nauja egzotiškos išvaizdos veislė Erasmus su ryškiai violetiniais salstelėjusio skonio ūgliais, savo sudėtyje sukaupiančiais daugiau antocianinų. Šią veislę augintoja pasirinko, kad paįvairintų ne tik produkcijos skonius, bet ir spalvas.

VDU žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Audronė Žebrauskienė smidrus tyrinėja jau daug metų ir yra puiki ne tik šių augalų auginimo technologių žinovė, bet ir patiekalų iš jų gamintoja

Visiems, norintiems užsiauginti smidrų, mokslininkė A. Žebrauskienė pataria: prieš sodindami didesnį kiekį, iš anksto labai gerai išnagrinėkite auginimo technologiją, pasitarkite su patyrusiais augintojais, rinkitės lengvesnės struktūros ir tinkamai paruoštą dirvą, sodinkite tik sertifikuotą sveiką sodinamąją medžiagą.

MŪ inf.