Vilnius. Stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai per praėjusią savaitę labiau sužaliavo, sutankėjo, nors vyraujantis išsivystymo tarpsnis yra toks pat, kaip ir praėjusią savaitę, t. y. BBCH 31 (pirmasis bamblys pakilęs daugiau kaip 1 cm, o virš jo antrasis tarpubamblis, kuris yra trumpesnis nei 2 cm).

Vadinasi, artėja ligų kontrolės metas. Nors ir vyravo vėsūs su naktinėmis šalnomis ir pakankamai sausi orai, tačiau žieminiuose kviečiuose fiksuojamos tokios ligos, kaip dryžligė, septoriozė ir miltligė. Šių ligų intensyvumas rajonuose pasiskirsto įvairiai. Palyginti su praėjusios savaitės rezultatais, ligoms plisti sąlygos buvo nepalankios, ligų užkratai neperėjo ant viršutinių lapų.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Lazdijų (60 proc.), Jonavos (40 proc.), Širvintų (28 proc.), Švenčionių (24 proc.), Ukmergės (20 proc.), Pasvalio (16 proc.) ir Pakruojo (8 proc.) rajonuose.

Atsėliuotuose, jautrių veislių pasėliuose, kai randama 10 proc. augalų ir vyrauja palankūs ligai plisti orai (drėgni, su gausiomis rasomis ir dažnais lietumis bei šilti orai), rekomenduojama pasėlį nupurkšti fungicidais. Latentinis šios ligos periodas apie savaitę, tad plitimas, vyraujant palankiems orams, gali būti spartus.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Joniškio (96 proc.), Tauragės (84 proc.), Alytaus (44 proc.), Raseinių (40 proc.), Klaipėdos (36 proc.), Kaišiadorių (20 proc.) rajonuose.

Šios ligos patogeno dirvoje yra daug, tad susiklosčius palankioms oro sąlygoms gali išplisti lapų septoriozė. Tai viena žalingiausių lapų ligų, kuri yra labai klastinga, nes latentinis periodas tęsiasi net 10–14 dienų. Javams užsikrėsti optimali temperatūra – 20–25 °C šilumos, bet net esant šiai optimaliai temperatūrai užkratui reikalinga mažiausiai 20 val. trukmės lapų drėgmė.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.