Utena. Netradicine gyvulininkyste verčiasi Utenos rajono Leliūnų seniūnijos ūkininkas Žydrūnas Purvinis - augina tauriuosius elnius, danielius. Laiko mėsinių galvijų, kurių banda kasmet daugėja.
Jaunojo ūkininko pastangos kurti pažangų ūkį, žengti į koją su naujomis technologijomis buvo įvertintos konkurso „Metų ūkis" organizatorių - ūkis tapo antros vietos nugalėtoju.
Nuo 2014 m. ūkininkaujantį 36 metų Žydrūną Purvinį netradicine gyvulininkyste sudomino senelis Antanas Purvinis, kuris laukinius gyvūnus - tauriuosius elnius, danielius, šernus - auginti pradėjo beveik prieš 15 metų.
Ž. Purvinio ryšys su kaimu, greičiausiai, stiprus buvo, nes laikui atėjus specialybę rinktis, nuo žemės ūkio nutolti nenorėjo - ateitį siejo su žemės darbais. Pasirinkęs inžinieriaus hidrotechniko profesiją, bakalauro bei magistro studijas baigė Aleksandro Stulginskio universitete.
Pašnekovas sako, jog šie mokslai labai praverčia ūkininkaujant. Mat šiais laikais melioracijos klausimas ūkininkams labai skausmingas ir dar kol kas neišspręstas. Kiek galėdamas melioruoja savo valdomą žemę. Tačiau pripažįsta, kad ne visuomet pasiekiama norimų rezultatų, jei netoliese esantis žemės savininkas pro pirštus žiūri į melioracijos darbus.
Perėmė senelio ūkį
Keletą metų Ž. Purvinis dirbo pagal specialybę, tačiau, seneliui Anapilin iškeliavus, pasuko jo pėdomis. Apie 28 ha senelio žemės paveldėjęs netoliese nusipirko sodybą, ėmė plėsti dirbamos žemės plotus, ganyklas, didinti gyvulių skaičių.
Dabar jo aptvaruose ganosi apie 60 tauriųjų elnių ir tiek pat danielių. Šalia netradicinės gyvulininkystės dar užsiima ir mėsinių galvijų auginimu.
Aušrinės ir Žydrūno Purvinių ūkis - konkurso „Metų ūkis" antros vietos laimėtojas. Ūkininkų šeimą sveikina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas
Mėsinių galvių bandoje - apie 50 galovėjų veislės galvijų. Pripažįsta, kad jau apsisprendė bandą plėsti. Tačiau juk mėsinių galvijų skaičių didinant, pašarams pasiruošti žemės daugiau reikia.
Šią problemą bespręsdamas nutarė elnių ir danielių bandą sumažinti. Mat, turint apie 115 ha žemės, ganyklų, augalininkystei skirtų dirbamų plotų nebepakanka, o aplinkui įsigyti žemės darosi vis sunkiau, be to, ji brangsta. O ir už laukinius gyvulius išmokų ūkininkas sako negaunantis...
Priežiūros mažiau, bet ji būtina
Jei laukinių gyvūnų auginimą ir veisimą daugelis įsivaizduoja taip, kad gyvena sau didelėje aptvertoje teritorijoje žvėrys ir ūkininkui kaip ir nebėra, ką veikti, Ž. Purvinis sako, jog taip tikrai nėra. Tiesa, neneigia, jog su laukine fauna paprasčiau, tačiau priežiūros jie reikalauja.
„Prie jų kasdien, kaip prie naminių gyvulių, kad ir nereikia eiti, bet jei augini, gyvūnas turi būti prižiūrėtas, sotus", - aiškina pašnekovas.
Ūkininkas ne tik mėsiniams galvijams, bet ir laukiniams elniams bei danieliams žiemai šieno atsargų ruošia, avižų, javų sėja.
„Vien to, ką natūraliai iš gamtos gyvūnai gauna, nepakanka. Kad ir kartą per savaitę, bet vis tiek į ėdžias turi pašaro įdėti. Pagal laukinių gyvulių laikymo taisykles, šėrykla turi būti įrengta. Kaip ir pašiūrė nuo vėjo, lietaus pasislėpti. Nors kaip laukiniai jie ten beveik ir neina, taisyklėms negali nusižengti", - apie laukinių gyvūnų laikymo specifiką kalba ūkininkas. Be to, mineralinių medžiagų, druskų jiems nuolat reikia.
Susidūręs yra ir su kitomis problemomis. Pavyzdžiui, prieš keletą metų ėmė danieliai plaučių ligomis sirgti, kristi. Su veterinarais aiškinosi, nuo ko galėjo taip atsitikti. Priėjo prie išvados, jog danieliai storoko sniego sluoksnio nepajėgę atsikasti tiesiog ant jo guldavosi ir susirgdavo.
„Danieliai yra lepesni už tauriuosius elnius, jiems mūsų sąlygomis sudėtingiau. Dabar, kai žiemos šiltesnės, viskas tvarkoj", - sako Ž. Purvinis.
Produkcija neužsiguli
Pats gamybinio cecho neturi įsirengęs, tačiau išeitį suranda paslaugą pirkdamas. Pagamintus iš žvėrienos rūkytus gaminius, konservus ar laukinio žvėries skerdieną realizuoti, anot pašnekovo, tikrai nėra sudėtinga. Prekiauja ir turguje, tačiau galima sakyti, kad iš namų beveik visą produkciją parduoti pavyksta.
„Tiek nė neprigaminu, kiek būtų norinčių pirkti. Juk ir produkcija tik porą kartų per metus ruošiama - rudenį ir jau pavasariop, o ne tuomet, kai kas nors užsinori,"- aiškina ūkininkas.
Pievas „šienauja" elniai ir danieliai
Ūkininkas teigia, jog laukinius gyvulius jų apylinkėse auginti apsimoka ne tik dėl tiesioginio pelno, kurį gauna veisimui skirtus pardavęs, o iš skerdimui numatytų produkciją pagaminęs.
„Pievas nušienauti taip ar taip reikia, o mūsų pievas prižiūrėti sudėtinga - vietovės kalvotos, miškeliais apaugę. Didžiausias mano plynas laukas gal tik kokių dvidešimties hektarų. Tokiu atveju labai pravečia laukinių gyvūnų bandos, kurios pievas ir „nušienauja", - sako Ž. Purvinis.
Modernizavimas reiškia našumą ir patogumą
Ūkininkas džiaugiasi, kad, plečiant ir modernizuojant ūkį, gerokai pažengti į priekį pavyko gavus europinę paramą. Pagal projektą, kurį įgyvendino per keturis etapus, nusipirko du traktorius, sėjimo įrangą, plūgus.
Projektinėmis lėšomis išsprendė dar vieną nemenką problemą - kadangi prieš tai neturėjo patalpų, kuriose galėtų grūdus laikyti, techniką pastatyti, įsirengė gamybines patalpas.
Nuo rudens stato dar vieną statinį savo lėšomis. Mat nusprendė, kad, plečiant mėsinių galvijų bandą, reikia turėti atskiras patalpas buliukams atskirti ar galvijus prieš pardavimą laikyti.
„Kadangi ne po vieną parduodu, o iš ganyklų tokius laisvai besiganančius gyvulius nelengva pagauti, reikia tam pasiruošti iš anksto. Patogiau, kai yra specialios patalpos. Be to, besiveršiuojančioms karvėms praverčia", - apie savo įgyvendinamus planus kalba pašnekovas.
Ūkininkas sako, jog žmona Aušrinė ir tėvas - tie pagalbininkai, be kurių ūkinę veiklą sunkiai gali įsivaizduoti. Aušrinė gal daugiau vadybininkės pareigas atlieka, o tėvas ir prie technikos gelbsti, ir patarimai jo praverčia.
Tačiau mato Žydrūnas, kad padidinę mėsinių galvijų skaičių neišsivers vien savo jėgomis - jau šiemet ketina bent vieną darbuotoją samdyti.
„Vaikai dar maži, dar ne pagalbininkai. Bet ir kai užaugs, tikrai nestumsiu per jėgą į žemės ūkį. Turės patys apsispręsti", - apie ūkio ateitį jau svarsto pašnekovas.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)