Kaunas. Lietuvoje įsibėgėja žoliapjūtė. Pradžia rodo, kad pirmosios žolės derlius bus mažesnis, tačiau, laiku nupjovus, gana kokybiškas. Vis dėlto kai kuriuose regionuose džiugina ir derlius.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis jau darė pirmosios žolės tyrimus. „Maisto medžiagų, ypač baltymų, cukraus turėtų būti daugiau negu pernai, aišku, žolynų kokybei įtakos turėjo jų botaninė sudėtis, amžius. Tačiau žalios masės derlius akivaizdžiai mažesnis dėl šalto pavasario ir drėgmės trūkumo“, – sakė V. Gudaitis.

Jo pastebėjimu, kai kur šalnos nušaldė liucernas, pristabdė kitų žolių augimą. Ypač kentėjo senesni, 4–5 metų žolynai, o jauni, pirmų ir antrų metų, nepalankias orų sąlygas lengviau pakėlė.

„Reikia tikėtis geresnio atolo – jeigu bus lietaus, gamta išlygins balansą – antrosios žolės derlius dažnai būna didesnis“, – kalbėjo LŽŪKT ekspertas.

Vakarų Lietuvos bendrovėje – rekordinis žolių derlius

Gegužės 18-ąją pradėta žoliapjūtė žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) jau baigiasi. Jos vadovas Remigijus Kelneris džiaugiasi ir žolės kiekiu, ir kokybe.

„Taip anksti žoliapjūtės dar nebuvome pradėję ir tiek daug pirmosios žolės dar nebuvome pjovę, kai kurie plotai davė 10 t/ha, – džiaugėsi R. Kelneris. – Įterpėme srutas, dar šiek tiek azotinių trąšų pavasarį ir rezultatą turime labai gerą.“

Pasak jo, labai pasiteisino iš Nyderlandų įsigytas naujas srutų įterptuvas, olandai pamokė ir srutas atskiesti vandeniu (iki 30 proc.). Taip pat bendrovė šiemet turi galimybę iškart tirti žolių kokybę – tai leidžia padaryti smulkinimo kombainas su integruota laboratorija. R. Kelneris trynė rankomis matydamas labai gerą žolių kokybę, baltymų kiekis jose siekė 16,6 proc.

„Lumpėnų Rambyno“ vadovas Remigijus Kelneris džiaugiasi, kad naujoji srutų įterpimo sistema visiškai pasiteisino ir padėjo užauginti gerą ir kokybišką žolių derlių

Svarbiausia ne žolių masė, o kokybė

Ūkininkai Julius ir Daina Martišiai (Plungės r.) nuolat yra tarp pirmųjų, pradedančių žoliapjūtę. Šiemet Julius į pievas išvažiavo gegužės 23 d. ir iki savaitgalio sudorojo pirmosios žolės derlių. Tačiau jis nedžiugino.

„Mažai žolės, net neatsimename, kada lijo pas mus, – konstatavo D. Martišienė. – Bet esame taip įpratę – atėjo laikas pjauti ir pjauname, nelaukiame, kad žalios masės būtų daugiau. Kadangi melžiamas karves šeriame pirma žole, mums svarbiausia jos kokybė, negalime laukti, kol ji peraugs. Tikimės, kad bent maisto medžiagų koncentracija bus didesnė.“

„Ginkūnų agrofirmai“ (Šiaulių r.) pasisekė truputį geriau – ketvirtadienį šiek tiek palijo. Žoliapjūtę bendrovė taip pat pradėjo gegužės 23-iąją, net truputį anksčiau nei įprastai. „Žiūrime ne žolių masės, o kokybės, – teigė bendrovės vadovas Arūnas Grubliauskas. – Svarbiausia, kad būtų maksimalus baltymų ir maisto medžiagų kiekis. Pjauname, kai žolynai nėra labai aukšti, bet pačios tos brandos ir kokybės.“

Bendrovė turi 400 ha pievų, žolių derliaus nuėmimas ir pašarų gamyba užtrunka iki pusantros savaitės. Šienaujamose pievose dominuoja liucernos – senesni pasėliai, anot A. Grubliauskio, praretėję, o jauni labai gražūs. taip pat auga dobilai, svidrės, motiejukai. „Bendras rezultatas geras. Pašarų tikrai pasiruošime pakankamai, svarbu, kad už pieną būtų mokama normali kaina“, – reziumavo A. Grubliauskis.  

Žolė – graži, sultinga, maistinga, bet jos mažai. Taip apie savo šienaujamas pievas sakė gegužės 22–ąją žoliapjūtę pradėjęs Radviliškio r. ūkininkas Irmantas Dikavičius.

„Žolės – pusė pernykščio kiekio. Ketvirtadienį truputį palijo, gal kiek padės“, – vylėsi ūkininkas.

Ir jo pievose labiausiai nuo gamtinių sąlygų nukentėjo liucernos – kai kur jos iššalo ir žiemą po šlapio rudens, ir nuo pavasarinių šalnų nukentėjo. Tiesa, jis nesibaimina dėl pašarų stygiaus, jų dar likę nuo pernai, o ir atolo dažniausiai būna nemažai.

Žoliapjūtė dar neįsibėgėjo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, Dzūkijoje

Vis dėlto žoliapjūtė prasidėjusi dar ne visur. Vilniaus r. ūkininkė Anna Kijevič tik šios savaitės antroje pusėje gal pradės šienauti – sausra, šaltas pavasaris pavėlino žolių augimą. Pasak ūkininkės, nauji žolynai atrodo neblogai, tačiau senesni atrodo nukentėję ir nuo pavasarinių šalnų.

Žoliapjūtė dar neįsibėgėjusi ir Dzūkijoje, praėjusią savaitę tik vienas kitas ūkis buvo pradėjęs doroti žolių derlių. LŽŪKT Lazdijų biuro vadovės funkcijas vykdanti augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė teigė, kad dėl ilgo ir šalto pavasario žolės silpnai vegetavo, labai trūko lietaus, tad žolynai dar nepasiekę reikiamos brandos.

„Mūsų krašte dar tik sėjos darbai kai kur baigiami“, – reziumavo specialistė.