Ukmergė. Reikalavimai visiems ekologiniams ūkiams išsitirti dirbamą žemę ir per sertifikavimo laikotarpį visuose laukuose pasėti dobilų sunkina smulkių ekologinių ūkių veiklą ir pertekliniai, mano Ukmergės rajono ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas.

Mikėnuose įkurto mišraus ekologinio ūkio savininkas N. Kriaučiūnas iš ūkyje užaugintų rugių ir kviečių kepa duoną ir pyragus pagal senąsias tradicijas, o produkciją parduoda Kauno ir Vilniaus ūkininkų turgeliuose. Jis – vienas iš aktyviausių asociacijos „Tymo turgelis“, vienijančios apie 50 smulkiųjų ūkininkų, kurie prekiauja savo produkcija Tymo turgelyje, Vilniuje, narių.

Pasak N. Kriaučiūno, reikalavimai ekologiniams ūkiams gerokai sumažina ir taip nedidelį smulkaus ūkio biudžetą (kainuoja ir dirvožemio tyrimai, ir sertifikuota dobilų sėkla), ir yra visai beprasmiai, ypač ne tik javus, bet ir gyvulius auginančiuose ūkiuose. Ūkininkas šioje situacijoje įžvelgia savotišką užmojį mažinti ekologinių išmokų siekiančių ūkių skaičių.

„Smarkiai išaugus ekologinės gamybos plotams, neliko pinigų išmokoms, todėl prigalvojo visokių dalykų, kurie apsunkina sertifikavimą. Vienas iš jų – privalomi dirvožemio tyrimai visiems be išimties ekologiniams ūkiams, taip pat dobilų sėjimas“, – sako ūkininkas.

Su pievomis N. Kriaučiūnas deklaruoja 49 ha, iš jų apie 15 ha skiria rugiams. Taip pat sėja žieminius ir vasarinius kviečius, ankštinius augalus. Beveik visą užaugintą derlių sunaudoja savo reikmėms: rugius ir kviečius – duonai, pyragams, ragaišiams kepti, visus kitus grūdus – pašarams ir lesalams.

Pasak ūkininko, ekologiniam ūkiui gyvuliai būtini, todėl augina Romanovo veislės avis, kartu su jaunikliais šiuo metu turi apie 100 avių bandą. Taip pat laiko vištas dedekles, vasarą – dar ir mėsinius viščiukus.

N. Kriaučiūno įsitikinimu, šie reikalavimai rodo visišką nesiskaitymą su ūkininkais, ypač smulkiaisiais. „Nejaugi mes, ūkininkai, esame visiški nesusipratėliai ir sėjame bet ką bet kur? Juk žiūrime, kur kas auga ir užauga. Jei reikia rugių, stebiu, kokiame lauke jie geresni užauga, planuoju sėjomainą. Ekologiškai ūkininkaudamas ir nesilaikydamas sėjomainos nieko neužauginčiau. Paprastas dalykas – jei nieko neužauginsiu, neturėsiu nei ką parduoti, nei iš ko gaminti, vadinasi, prarasiu galimybę bet ką daryti. O valdininkas ateina ir nurodinėja, ką turime daryti“, – nusivylimo neslepia ukmergiškis. Ir priduria, kad dobilų sėja ir be nurodymų – tam išnaudoja avims ganyti tinkamesnius laukus.

Pasak jo, nedidelius plotus dirbantis ūkininkas pažįsta savo laukus, žino, kur kas geriausiai auga ir be dirvožemio tyrimų. O informacijos apie dirvožemio būklę galima rasti knygose: kokioje žemėje kokie augalai ir piktžolės natūraliai auga, kaip atrodo.

Ūkininkas džiaugiasi šiųmečiu rugių pasėliu. Rugiai – svarbiausi augalai Nerijaus Kriaučiūno ekologiniame ūkyje, kasmet jiems skiriama apie 15 ha

Reikalavimas sėti dobilus, N. Kriaučiūno įsitikinimu, mišriems ekologiniams ūkiams turėtų būti apskritai panaikintas, nes laukams tręšti naudoja gyvulių mėšlą. „Panašu, kad reikalavimas primestas, nes kažkas užsisėjo daug dobilų, priruošė daug sertifikuotos sėklos ir nėra kur parduoti. Tad sugalvoja tokį reikalavimą ir randa būdų jį „prastumti“. Kam man tie dobilai, jei aš vykdau sėjomainą, tręšiu mėšlu žemę, žinau mintinai, kur kokia kultūra gali užaugti. O svarbiausia – man reikia ne dobilų, o rugių, juk iš dobilų sėklų duonos nekepsiu“, – sako mišraus ekologinio ūkio savininkas ir duonos kepėjas. Už dobilus ekologinė išmoka gerokai mažesnė, nes mokama beveik kaip už pievą – apie 50 Eur/ha.

Smulkus ūkis konkurencingas, nors ir neskatinamas

Neteisybę ūkininkas įžvelgia ir skirstant Europos Sąjungos paramą. Jo nuomone, rėmimo politika yra nukreipta ūkių stambinimo kryptimi, todėl dalis kaimo gyventojų renkasi ne veiklos vystymą kaime, o išvyksta iš jo.

Iš ūkyje užaugintų rugių duoną Nerijus Kriaučiūnas kepa pagal senąsias tradicijas: kildina natūraliu raugu mediniuose kubiluose, tešlą minko ir kepalus formuoja rankomis, medine liže šauna į malkomis iškūrentą krosnį

„Mūsų šalyje parama skatina ūkių stambėjimą. Sustiprėję ūkiai plečiasi ne natūraliai, o vis dėl gaunamos paramos. Jei parama būtų skirstoma kitaip, netektų stebėti, kaip mažėja žmonių kaime, apleidžiamos ir griaunamos sodybos, jų pamatai užlyginami, o žemė paverčiama dirbamais laukais“, – kalba pašnekovas.

N. Kriaučiūnas nesutinka su nuomone, kad smulkieji ūkiai nekonkurencingi. „Jei mes nekonkurencingi, tai kodėl vis dar laikomės, nesinaudodami investicine parama? Nesakome, kad valstybė mums turi kažką atriekti, norime teisingesnio ES lėšų paskirstymo“, – sako ūkininkas.

Pasak jo, daugumai smulkių ūkių pasinaudoti parama sunku, nes reikalavimai, palyginti su paramos suma, į kurią galima pretenduoti, yra neproporcingai dideli. N. Kriaučiūno ūkis investicine ES parama nėra pasinaudojęs. Jo manymu, smulkiesiems ūkininkams trūksta deramų paskatų pasinaudoti parama, o sukurtos struktūros į tokį skatinimą menkai orientuotos.

Jei norintieji gauti investicinę paramą nesurenka reikiamų balų, jiems yra išeitis susimažinti finansavimo intensyvumą, bet tuomet paramos suma gerokai sumažėja, o įsipareigojimų tenka laikytis 5 metus. „Intensyvumą susimažini ir perki naują techniką ar įrangą, kuri smulkiam ūkiui yra per brangi. Tai tiesus klimpimas į skolas“, – sako ūkininkas.

„Domiuosi tuo, kas vyksta žemės ūkyje, daug bendrauju su pardavėjais, pirkėjais, ir tai, ką girdžiu ir matau, man visai nepatinka. Jaučiu atsakomybę iškelti, viešinti problemas. Kaip asociacijos „Tymo turgelis“ atstovai buvome susitikę su žemės ūkio ministrais, išskyrus dabartinį. Valdžiai toli iki supratimo, kaip iš tikrųjų gyvena kaimas ir kas jame vyksta. Smulkus ir vidutinis ūkis tikrovėje nėra politikos prioritetas, visa tai tik kalbos“, – sako ukmergiškis Nerijus Kriaučiūnas.

MŪ inf.