Joniškis. Ūkininkai Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai jau penkiolika metų minimalizuoja žemės dirbimą ir taikomą technologiją vadina išmaniąja žemdirbyste. Tik nereikia apsigauti: iš pirmo žvilgsnio paprastoje žemės dirbimo filosofijoje slypi gilūs mokslinių ir praktinių žinių klodai.

Ūkininkai tvirtina, kad postūmis keisti žemės dirbimo technologijas atėjo tada, kai jie tiesiog pavargo kovoti su gamta.

„Naujos trąšos, pesticidai, padargai – viskas nukreipta į kovą su gamta. Be atvangos kovojame, o rezultatų nėra, kovą pralaimime – gamta nuolat priešinasi žemdirbio veiklai piktžolėmis, ligomis, kenkėjais. Tai suvokę pabandėme susidraugauti su gamta, o ne kovoti su ja“, – pasakoja R. Vasiliauskas ir priduria, kad Žaliasis ES kursas ilgainiui privers tai daryti visus žemdirbius.

Vasiliauskai jau dabar jaučiasi visiškai pasirengę atitikti ateities reikalavimus – dirvožemis sveikas, trąšų ir pesticidų kiekiai sumažinti, o atgaivinta žemė pati išmaitina augalus.  „Yra no-till, min-till, strip-till, o mes savo žemės dirbimo sistemą vadiname smart-till – išmaniuoju žemės dirbimu“, – sako ūkininkai.

Kaip žemė bus dirbama, priklauso nuo augalų, dirvožemio būklės, oro sąlygų, net nuo to, ar per javapjūtę laukas nesusimindė. Rapsus visada sėja tiesiogiai juostiniu būdu, pernai taip sėti pabandė ir pupas – pavyko.

Kviečiams ir miežiams žemę tenka minimaliai pajudinti, nes laukai dar nėra visiškai paruošti tiesioginei sėjai: kadangi kviečiai mėgsta kietai atsigulti, minkštai užsikloti, tai jiems paruošiama antklodė – noraginiu skutikliu žemė įdirbama 5–8 cm gyliu.

„Kai ką jau galime sėti žemės visai nedirbdami – dirvožemio struktūrą sukuria mikroorganizmai, sliekai, posėliniai augalai. Sveikas dirvožemis – laimingi augalai. Manau, po poros metų mūsų ūkis bus pasiruošęs nulinei žemės dirbimo technologijai“, – sako Rimvydas.

Automobilyje ūkininkas visada vežiojasi šakes, nes žemę būtina nuolat pakasinėti ir stebėti joje vykstančius procesus.

„Sveikas dirvožemis turi skaniai kvepėti šviežiais pievagrybiais, o jo struktūrą galima būtų palyginti su varškės konsistencija“, – sako R. Vasiliauskas

Dirvožemis turi nebylią, bet labai gyvybingą civilizaciją

Arimą Rimvydas lygina su baltu lapu – užari ir vėl turi baltą lapą, kuriame gali piešti būsimą derlių. Bet sąsiuvinyje lapų vis mažėja... Dabar džiaugiamės, kad užauginame perteklinių grūdų ir juos galime eksportuoti, o mūsų vaikaičiams grūdus gali tekti pirkti.

„Žemė turi nebylią civilizaciją, ten vyksta tikras gyvenimas: veikia komunikacijos, ryšiai, mainai. Pravažiavimas su plūgu suveikia kaip uraganas – visos nusistovėjusios struktūros sugriaunamos, išvartomos, ir vėl viską reikia atstatyti iš naujo“, – griaunantį agresyvaus žemės dirbimo poveikį pabrėžia Rimvydas.

Dirvožemio sluoksnį jis siūlo įsivaizduoti kaip kempinę: agresyviais padargais sudraskius kapiliarus, kempinė nebegali atlikti savo funkcijos – dirvožemis nebesulaiko drėgmės. „Anksčiau per sausras žemė tiek suskeldėdavo, kad mobilusis telefonas galėdavo į plyšį įkristi, o dabar to nebūna: dirvožemis išlieka purus. O kai palyja, nėra lipnumo: anksčiau ant batų prikibdavo tiek žemės, kad sunku būdavo koją atkelti, o dabar laukas amortizuoja, eini kaip per debesį“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi ūkininkas.

Optimalus derlius – pagal žemės galimybes

Vasiliauskų strategija yra stengtis, kad pati žemė išmaitintų augalus. Ūkininkai jau pažengė tiek, kad naudoja beveik tik startines trąšas – kol augalas yra kaip kūdikis, jį reikia pamaitinti. O paskui geriau kuo mažiau prie augalo lįsti, su sąlyga, kad žemė sveika.

„Esame skaičiavę, kad mūsų laukuose viename hektare gyvena apie 600 kg sliekų – turime po karvę kiekvienam hektarui! Įdarbinome bakterijas, kurias kažkada intensyviai dirbdami žemę buvome išnaikinę, jos padaro pusę darbo, todėl trąšų mums reikia gerokai mažiau negu ūkininkaujant tradiciškai. Jei derliaus siekiamybė būtų 4 t/ha, galėtume ir nieko nedaryti, bet iš tokio derliaus neišeina išgyventi“, – paaiškina Rimvydas.

Vasiliauskai siekia optimalių derlių, kiek leidžia jų dirbama žemė. Joniškio rajone žemės galimybės (bonitetas) yra geros, tačiau gerumą galima sukurti ir prastesnėse žemėse. Lygiai kaip ir įmanoma nualinti derlingą dirvožemį – viskas priklauso nuo darbo metodikos. Ekonomikai ir eksportui labai gerai, kai kuliama po 10–12 t/ha kviečių, tačiau eksportuodami grūdus, iš dalies eksportuojame ir humusą.

Ketvirti metai ūkyje naudojami mikroorganizmų preparatai. „Pirmi treji metai buvo skirti dirvožemiui atgaivinti, o šiemet jau turėtų pasijusti teigiama jų įtaka“, – paaiškina Sonata.

Vasiliauskų įsigyta 4 m darbinio pločio juostinė „Väderstad“ sėjamoji Spirit Strip Drill kažkada buvo pirmoji tokia Baltijos šalyse ir iki šiol puikiai atlieka savo darbą, o dabar Rimvydas vis dažniau pagalvoja ir apie naują sėjamąją, kuri leistų sėti į visiškai nedirbtą žemę

„Ne vienas žemdirbys, nuėjęs sunkiausią kelio dalį – be arimo pradirbęs 3 metus, palūžta ir sugrįžta prie plūgo. Treti metai būna kritiniai, tą pajutome ir savo kailiu – išgąsdina kieta žemė, sumažėjęs derlius, o galvoje nuolat kirba mintis, kad darai nesąmonę. Arba eini toliau ir pagaliau pajunti pagerėjimą, arba neišlaiko nervai ir pradedi arti. Kolegas raginame jokiu būdu nemesti pasirinkto kelio, iškentėti tą sunkiausią momentą ir eiti toliau – jau ketvirtais metais viskas pradeda gerėti‘, – patikina Sonata ir Rimvydas Vasiliauskai.

MŪ inf.

Visą straipsnį skaitykite „Mano ūkio“ gegužės numeryje