Kaunas / Molėtai / Pasvalys. Soduose augalų apsauga prasideda jau pavasarį, o paskui nuo kenkėjų ir ligų purškiama jų paplitimo pradžioje. Dabar pavėlavę sodininkai dar gali patręšti sodo augalus.

Tuos, kurie anksti pavasarį nespėjo vaismedžių ir uogakrūmių patręšti, profesionalus sodininkas, medelyno savininkas dr. Kęstutis Malinauskas ragina kuo skubiau dabar juos pamaitinti ne amonio salietra, o kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, nes augalams reikia įvairių maisto medžiagų: tiek ūglių auginimui azoto (N), tiek šaknų vystymuisi fosforo (P), tiek vaisių mezgimui kalio (K). Be to, kompleksinėse trąšose azotas būna tiek amoniakinės, tiek ir nitratinės formos.

Jaunų vaismedžių šaknys auga greičiau nei vainikai, o taip pat ir uogakrūmių, todėl trąšas išberkite 1,5 karto didesniame už vainiko projekciją plote.

Pabrangus trąšoms, tręšia mažiau

Pramoninių sodų ūkio – UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius sako, kad vaismedžius iki pumpurų sprogimo patręšėkompleksinėmis trąšomis, o dabar jaunesnius sodus tręšia dar azoto trąšomis. Jų sunaudos labai nedidelį kiekį: tik 12–13 tonų 200 ha, nes labai brangu, be to, nėra tikslo pirkti galybę trąšų.

Po žydėjimo, kai jau bus užmegztos obuoliukų užuomazgos, vaismedžius papildomai dar pamaitins karbamido trąšomis per lapus 2–3 kartus, po 5–6 kg/ha.

Kaip apsaugoti sodo augalus nuo ligų ir kenkėjų?

„Visi puikiai žinome, kad soduose vieną iš purškimų nuo ligų būtina atlikti iš karto po žydėjimo. Pramoniniuose soduose tai padaryti gana paprasta, nes vyrauja monokultūra – visi augalai nužydi vienu metu ir viskas aišku“, – sako K. Malinauskas.

O mėgėjų soduose dažniausiai auga įvairių rūšių augalai, kurie ir žydi skirtingu laiku, todėl idealiu atveju juos ir reikėtų purkšti skirtingu laiku, bet tai reikalauja labai daug pastangų.

Pasak K. Malinausko, kaip kompromisinis variantas šiuose soduose galėtų būti atskiras visų kaulavaisių purškimas nuo ligų po jų žydėjimo, vainiklapiams krintant, paskui – sėklavaisių, kurie žydi kaip tik šiuo metu.

Dar vienas labai naudingas purškimas yra būtinas tiek kaulavaisiams, tiek ir sėklavaisiams –  praėjus 2–3 savaitėms po žydėjimo pabaigos. Tuo metu specialistas pataria profilaktiškai sodo augalus nupurkšti nuo labiausiai paplitusių kenkėjų – amarų, tiek ir nuo labiausiai nemalonių kenkėjų – vyšninės musės (kirminai vyšniose ir trešnėse), tiek ir nuo slyvinio, obuolinio vaisėdžių bei kitų.

Lietuvoje mėgėjiškų sodų apsaugai nuo kenkėjų galima naudoti tik registruotus insekticidus.

Dar vienas labai naudingas purškimas yra būtinas tiek kaulavaisiams, tiek ir sėklavaisiams –  praėjus 2–3 savaitėms po žydėjimo pabaigos

Verta naudoti kenkėjų gaudykles

Sodininkas GediminasCijūnaitis, su šeima ūkininkaujantisAsvejos regioniniame parke (Molėtų r.), sodo augalų apsaugai nuo kenkėjų ir ligų taip pat naudoja įvairias gaudykles (priklausomai nuo kenkėjo rūšies) ir natūralius augalų, turinčių insekticidinių savybių, ekstraktus, pavyzdžiui, karčiojo musmedžio, indiškojo nimbamedžio ir panašiai. Jie veikia ir kaip sustiprinanti priemonė, padidinantį sodo augalų natūralų imunitetą kenkėjams, tuo pačiu ir sunaikina didelę dalį kenkėjų populiacijos.

Pasak ūkininko, gaudyklių yra įvairių tipų ir formų. Gaudyklės nudažytos balta spalva ir išteptos specialiais nedžiūstančiais ir vandeniui atspariais entomologiniais klijais. Klijai paruošti ir užtepti taip, kad smulkesni ir silpniau skraidantys vabzdžiai prilimpa ir neišsivaduoja, o stambesnieji, tokie kaip bitės ar kamanės, geba nuskristi.

Kadangi obuolinis ir slyviniai pjūkleliai bei avietinukas deda kiaušinius į besiskleidžiančių žiedų taureles, jiems balta spalva yra labai stiprus stimulas. Baltas gaudykles pjūkleliai laiko „super žiedais“ ir reaguoja į juos stipriau nei į tikrus žiedus. Nutūpę ant gaudyklės, vabzdžiai prilimpa ir žūva. Taip sutrikdomas žaladarių dauginimosi procesas ir sumažinamas jų pažeistų žiedų, o tuo pačiu ir vaisių, kiekis.

Gaudykles reikia pritvirtinti stabiliai, kad kuo mažiau judintų vėjas ir kenkėjai nebijotų prisiartinti.

Be to, G. Cijūnaitis pavasarį po šalnų vaismedžius, patyrusius stresą, tręšia ir atgaivina organiniais ir mineraliniais biostimuliatoriais, aktyvinančiais augalų regeneraciją, ir kitais preparatais, stiprinančiais audinių atsparumą įvairioms nepalankioms aplinkos sąlygomis.

Po šalnų vaismedžius, patyrusius stresą, galima atgaivinti biostimuliatoriais

Trūksta fungicidų profesionaliems sodams

UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius A. Paškevičius apgailestauja, kad nepratęsta registracija vienam vario turinčiam fungicidui, kuris naudojamas pavasarį pirmajam gydomajam purškimui, padedančiam ir nuo obelų bei kriaušių degligės.

„Vienus metus pramoniniuose soduose galima pravargti be šio fungicido, tačiau vario preparatų nelikus profilaktiniams purškimams nuo ligų ilgesniam laikui, po kelerių metų padėtis soduose bus apgailėtina”, – teigia A. Paškevičius.

Dabar po žydėjimo pasvaliečiai sodus purkš nuo obelų ir kriaušių rauplių bei kitų ligų.

Gera priežiūra taip pat palaiko sodų sveikatingumą

Kadangi yra didelė problema su apsaugai nuo kenkėjų skirtais fungicidais ir insekticidais, todėl K. Malinauskas pataria sodininkams daugiau dėmesio skirti ir visoms kitoms technologinėms priemonėms: tvarkingai ir laiku genėti sodus, šalinti mumijas, valyti ir baltinti kamienus, taip pat aktyviau naudoti įvairias feromonines gaudykles, kurios sugaudytų kuo įvairesnį spektrą kenkėjų.

Tiek mėgėjų, tiek ir profesionaliuose soduose augalų sveikatingumą didina visos laiku atliktos priežiūros priemonės

Nepamirškite prieš naudojant augalų apsaugos priemonės perskaityti instrukciją ar papildomai pasikonsultuoti.

Draudžiama augalų apsaugos produktais purkšti dirbamoje žemėje ir (ar) kituose plotuose žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, nuo 4 val. iki 21 val.

Sodo augalai purškiami, kai oro temperatūra ne aukštesnė kaip +18 °C. Po purškimo turi būti bent 2–4 val. be lietaus.