Kėdainiai. Devynerius metus savarankiškai ūkininkaujantys ir šiuo metu apie 230 ha dirbantys Sandra ir Vaidas Čižauskai kasmet draudžia pasėlius, nors kompensacijas yra gavę tik vienais metais, kai iššalo žiemkenčiai.

Pasak V. Čižausko, tokia praktika likusi dar nuo tų laikų, kai dalyvavo ES paramos programose, o norint gauti paramą apdrausti pasėlius buvo privaloma. „Dabar draudžiamės savanoriškai, nes vis dėlto draudimas suteikia tam tikrą apsaugą, gali jaustis ramiau, kad nelaimės atveju gausi šiokią tokią kompensaciją ir visai nežlugsi. Ne veltui sakoma, kad draudžiasi tie, kurie neturi pinigų“, – šypsosi Puodžių ūkininkas.

Vienu iš svarbiausių draudimo privalumų jis įvardija tai, kad, esant apdraustiems pasėliams, lengviau gauti banko paskolą ar pasinaudoti lizingu stambesnei investicijai ar pirkiniui. „Bankas visai kitaip į tave žiūri, nes draudimą vertina kaip garantiją“, – pastebi V. Čižauskas.

Kėdainių r. ūkininkas Vaidas Čižauskas pasėlius draudžia kasmet, tačiau prisipažįsta, kad vis labiau ima abejoti šios investicijos tikslingumu

Jis neslepia, kad kartais suabejoja draudimo nauda, o ypač abejones padidino pastarieji metai. Pernai rudenį jam pavyko pasėti 97 proc. planuotų žieminių kultūrų (sėja ir rapsus, ir kviečius). Dėl pernykščių liūčių labiausiai išmirkę buvo tik vėliausiai sėti 12,5 ha. Draudiminės apžiūros metu draudėjai iš šio ploto nedraudė tik 1,5 ha kaip pasėlių, kurie gali neišgyventi.

„Bet jie klydo. Su ekologinėmis akėčiomis pavasarį pervažiavau per tą lauką, priverčiau išlikusius augalus labiau krūmytis ir derliumi tikrai nesiskundžiu. Tad ir pradedi galvoti, ar verta draustis. Gal geriau turėti rezervą, neišsileisti iki paskutinio cento, ir nereikės sukti galvos“, – mintimis dalijasi žemdirbys.

Investuoja kėdainiškis ir į nuosavos žemės dirvožemio tyrimus. Jo įsitikinimu, tai turėtų atlikti kiekvienas rimtai savo veiklą vertinantis ir ją optimizuoti norintis žemdirbys. Ypač tyrimai naudingi, esant tokiems ekstremaliems pastarųjų metų orams, kai pernai laukus užpylė liūtys, o šiemet uždžiovino sausra. „Iš tikimybių teorijos negyvensi, o kad žinotum, kokios būklės dirvožemis, kas trejus ketvirtus metus tyrimus atlikti reikėtų“, – tvirtą nuomonę šiuo klausimu turi V. Čižauskas.

MŪ inf.