Akademija (Kėdainių r.). Permainingos oro sąlygos, pasėliams pakenkusios šalnos daro įtaką pasėlių būklei ir jų priežiūrai. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) organizuotame nuotoliniame seminare „Kas vyksta laukuose?“ aptarta esama situacija šalies augalininkystės ūkiuose.

Šį pavasarį lauko darbai kai kuriuose rajonuose prasidėjo anksčiau nei pernai dėl staiga smarkiai  atšilusių orų. Deja, tai ilgai netruko. Vasarinių augalų sėjos ir žieminių augalų pasėlių priežiūros darbus labai sutrikdė balandį užėjusios stiprių šalnų bangos. Jos vėl pasikartojo ir šią savaitę. Dėl to  šalies rajonuose pasėlių būklė labai nevienoda. Ten, kur vyravo stipresni šalčiai, yra pažeistų žieminių augalų ir silpnų vasarinių.

Per nuotolinį seminarą įžvalgomis apie pasėlių būklę pasidalijo LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantai iš Utenos, Panevėžio, Kelmės bei Jonavos rajonų.

Kaip pastebėjo G. Masliukovienė, apžvelgusi šio sezono orų sąlygas, balandžio mėn. Vakarų Lietuvoje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose buvo labai sausa. O šalnų šį pavasarį buvo labai daug, visoje šalyje, ir jos dar nesibaigė. Ypač stiprios šalnos vyravo balandžio 26–28 dienomis. Pasėlius jos paveikė nevienodai: lėmė augalų išsivystymas, veislė, pasėlio mikroklimatas, smėlingi ir durpingi dirvožemiai.

Šį sezoną LŽŪKT konsultantai, kaip ir kasmet, ūkininkų laukuose, 40-yje rajonų vykdo dinaminius 6 pagrindinių augalų rūšių pasėlių stebėjimus. Gauti duomenys pateikiami IKMIS portale ir programėlėje. Dabar ligų ir kenkėjų apskaitos atliekamos žieminių kviečių, žieminių rapsų ir žirnių pasėliuose. O nuo kitos savaitės jau bus stebimi ir vasarinių miežių bei kviečių pasėliai. Nuo birželio mėnesio – bulvių pasėliai.

Situacija žieminių kviečių pasėliuose

Kaip rodo pasėlių stebėsena, dabar žieminiai kviečiai yra bamblėjimo fazėje, o kai kur jau vystosi ir paskutinysis lapas. Tai reiškia, kad artėja svarbiausi apsaugos nuo ligų purškimai.

Pasak G. Masliukovienės, bendra žieminių kviečių situacija atrodo nebloga, ypač po praktiškai visoje šalyje praėjusio lietaus, tačiau kai kur matomi pageltę ir susisukę augalų lapų galiukai – tai šalnų poveikis. Šalčio labiau paveiktų kviečių lapai iš pradžių atrodė pamėlynavę, o po savaitės tos vietos parudavo. Kol lapai dar nebuvo nekrotizuoti, augalams padėjo prieš šalnas panaudoti biostimuliatoriai, amino rūgštys, kalis.  

Šalnų paveikti kviečiai

Yra ir per purškimus chemija apdegintų augalų, kadangi augintojams teko dirbti esant nepalankioms oro sąlygoms. „Gerai, kad augalų išsivystymo tarpsnis dar gana ankstyvas, todėl, tikėtina, kad streso poveikis kviečiams bus minimalus“, – sakė specialistė.

Kviečių pasėlių stebėsena parodė, kad kai kur žalingumo ribą jau pasiekė plintanti dryžligė. Tiesa, ligos intensyvumas dar mažas. „Jeigu lapai jau užsikrėtę dryžlige, ligą sunku sustabdyti netgi naudojant gydomuosius fungicidus. Todėl reikia labai atidžiai įvertinti pasėlius“, – įspėjo specialistė.

Kitos itin žalingos kviečių ligos – lapų septoriozės pažeistų pasėlių kol kas neužfiksuota. O ligos prognozavimo modeliai dar nerodo didelės plitimo rizikos. Tačiau budrumo prarasti nepatariama, kadangi šio ligos užkrato dirvoje apstu.

Kalbėdama apie pasėlių būklę G. Masliukovienė dar pastebėjo, kad kai kuriuose kviečių laukuose konsultantai rado miežių geltonosios žemaūgės virusu užsikrėtusių augalų. Šios ligos požymiai gali būti panašūs į maisto medžiagų trūkumo ar pašaknio ligų požymius ir galima juos supainioti. Virusus perneša amarai, todėl kviečius reikia sėti ne per daug anksti, rudenį kontroliuoti amarų populiacijas.

Aptikta ir švedinių muselių lervų kviečių stiebuose. Jos taip pat plinta rudenį. Kitų, pavasarį plintančių kenkėjų kviečių pasėliuose gana ilgai nebuvo pastebėta, nes jiems buvo nepalankūs vėsūs ir vėjuoti orai. Tačiau šią savaitę jau rasta ir tripsų, ir ievinių amarų, ir lemų.

Situacija žieminių rapsų pasėliuose

Žieminių rapsų pasėliai šiuo metu jau žydi visoje šalyje, pietų ir Vidurio regionuose žydi 30–50 proc. žiedų ant pagrindinio stiebo (BBCH 63–65), o šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose žydi 10–30 proc. pagrindinio stiebo žiedų.    

Pasak G. Masliukovienės, kai rapsų žiedlapiai pradės kristi, bus tinkamas laikas panaudoti fungicidus nuo žalingos rapsų ligos baltojo (sklerotinio) puvinio.

Rapsų pasėlių stebėsenos duomenimis, jau balandžio 14 d. pastebėtas gausus kenkėjų stiebinių paslėptastraublių vabalų plitimas, o lervų augalų stiebuose aptikta po dviejų savaičių. Lervos padarys mažiau žalos, jeigu rapsai bus stiprūs, masyvus, gerai aprūpinti reikiamu maisto medžiagų kiekiu.

Rapsinių žiedinukų visuose stebimuose pasėliuose daugiausiai rasta balandžio 22 d., kai augalai buvo butonizacijos fazėje. O jau gegužės 5 d. jau visur buvo rasta šių kenkėjų pažeistų pumpurų.

Tuo laiku jau išryškėjo ir šalnų žala – pažeisti augalai. Ypač nukentėjo žemose laukų vietose augantys rapsai. Pietų Lietuvoje po šalnų sutrūkinėjo ir išsikraipė pagrindiniai rapsų stiebai. Yra ir pasėlių, kurie visiškai neatlaikė šalčio bangų. Pavyzdžiui, toks pasėlis buvo Šalčininkų r., kur nežuvo tik pamiškėje esantys augalai.

Šis sezonas rapsų augintojams netipingas dar ir tuo, kad pasėliuose randama daugiau negu įprastai pilkojo (kekerinio) puvinio pažeistų augalų. Ligos požymių matosi ant šaknies kaklelio, jeigu ji išplinta stipriau, tokie augalai žūsta visi arba atskiros jų dalys. Gerai tik tai, kad ši liga pasėliuose masiškai neišplinta.

Kaip sakė G. Masliukovienė, prisijungę prie IKMIS portalo žemdirbiai gali matyti ne tik duomenis apie situaciją laukuose, bet ir informaciją iš 93 meteorologinio stotelių. O pagal orų duomenis dirbtinio intelekto pagalba apskaičiuojamos augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozės. Ši informacija padeda priimti augalų auginimo technologinius sprendimus.