Molėtai. Ūkininkas Rolandas Marcinkevičius visus didelio ūkio laukus tręšia tik savo gamybos kompostu.

Jis sako, kad juo tręšiant net pernai per vasaros sausras pievose ir ganyklose nepritrūko žolės ir pašaro didžiulei ūkio mėsinių gyvulių bandai. Komposto gamyba molėtiškis užsiima jau penktus metus.

Molėtų rajono ūkininkas teigia, kad mineralinės trąšos jam tiesiog nepatinka. Be to, prieš keletą metų ūkiui perėjus į ekologinį statusą, naudoti sintetinių trąšų tiesiog neleidžia taisyklės.

„Niekada nebuvome cheminis ūkis, tiesiog anksčiau ūkio nesertifikavome. Anksčiau vienais metais buvome nusipirkę azoto trąšų, bet taip jų ir neišbėrėme laukuose. Vėliau jas perleidau chemizuotai ūkininkaujančiam kaimynui“, – prisimena molėtiškis.

Gamina iš kraikinio galvijų mėšlo

R. Marcinkevičius kompostą gamina tik iš kraikinio mėšlo. Per žiemą fermose galvijai laikomi ant vadinamojo gilaus kraiko, kai tvartuose kreikiama šiaudais, o mėšlas nėra pašalinamas. Vasarą, kai galvijai išgenami į ganyklas, fermos gardų pertvaros išardomos, o mėšlas sustumiamas į pailgas rietuves.

Rolandas Marcinkevičius sako, kad kompostas daug geriau tinka laukams tręšti negu šviežias mėšlas. Ir ekonomiškiau, ir veiksmingiau

Iš viso jų bendras ilgis kartais siekia kelis šimtus metrų. Vasarą laikymo metu rietuvės reguliariai kelis kartus permaišomos tam skirta specialia technika. Ir šitaip per kelis mėnesius gaunamas natūralus, gerai suiręs tamsiai juodas kompostas.

Ūkininkas tiria gauto komposto sudėtį ir įsitikino, kad jis turi daug visokių augalams reikalingų maisto medžiagų, tinka tiek lauko pasėliams, daržams, sodams, tiek ir pievoms, ganykloms tręšti. Tiesa, mėsinių galvijų ūkyje anksčiau augalininkystė nebuvo vystoma, išskyrus pašarams auginamus mišinius. Bet pastaraisiais metais ūkyje atsiranda ir kitų augalų: nuo pernai pradėti auginti grikiai, rudenį pasėta žieminių kviečių. Šiemet R. Marcinkevičius dar planuoja auginti ekologinius moliūgus. Jau paruošta jiems skirtos net 20 ha žemės ir stojus tinkamiems orams moliūgai bus pasėti.

Hektarui lauko patręšti ūkininkas išberia iki 10 tonų komposto. Tas pats laukas tręšiamas ne kiekvienais metais, nes kompostas veikia ilgiau negu mineralinės trąšos. Pasak ūkininko, tręšimui naudoti kompostą yra gerokai ekonomiškiau negu šviežią mėšlą, kurio hektarui reiktų daug daugiau.

Be to, prisidėtų ne tik iškratymo, bet ir užarimo kaštai. O kompostą užtenka išberti ant dirvos paviršiaus prieš sėją, o po to jau galima važiuoti su sėjamąja. Ant pievų kompostas išberiamas ir daugiau nieko nereikia daryti. Jeigu norima, nebent galima pravažiuoti su ekologinėmis akėčiomis.

Kompostui ruošti naudojama speciali savaeigė vikšrinė technika

Pasak ūkininko, komposto dar vienas pranašumas prieš mėšlą yra idealus azoto ir anglies santykis. „Mūsų komposte azoto ir anglies santykis yra 1:15. Tokiame komposte bakterijoms užtenka azoto, reikalingo anglį perdirbti į humusą. Jeigu šių maisto medžiagų santykis kitoks, bakterijos savo mitybai pradeda ardyti dirvožemio humusą, o tai nėra gerai. Tręšiant kompostu, dirvos humusingumas didėja“, – pasakoja ūkininkas. 

Ekologiniu keliu

Ūkį sertifikuoti kaip ekologinį Marcinkevičių šeima nutarė prieš penkerius metus. Pasiryžimą paskatino ne tik ekologinės idėjos. Ūkininkas pripažįsta, kad ne paskutinėje vietoje buvo ir finansinė parama, skiriama ekologiniams ūkiams. Ji padeda išgyventi. Marcinkevičių ūkyje dirba tik šeimos nariai: Rolandas su žmona, jų du sūnus ir marti. Visi ne tik dirba kartu, bet ir gyvena dideliame šeimos name.

„Dirbame vadovaudamiesi nuostata: ar patys valgytume tai, ką auginame. Jeigu pats nevalgai, tai ir kitam nesiūlyk“, – tokia ūkininko filosofija. Jis atviras: kai ėmėsi žemės ūkio, apie jį neturėjo supratimo, nes anksčiau vertėsi visai kitokia veikla. Turėjo lentpjūvę, bet ilgainiui ją teko uždaryti.

Tuomet visai atsitiktinai nuo 2004 metų susidomėjo mėsiniais galvijais. Patirtis atėjo dirbant ir laikui bėgant. Po truputį ūkis kūrėsi, plėtėsi ir dabar išaugo iki 500 ha bei apie 300 mėsinių galvijų. Bandos pagrindas yra simentaliai, o kai kurie galvijai mišrinami su limuzinais. R. Marcinkevičius sako, kad daugiau plėstis jau nėra kur ir kaip, netgi atvirkščiai, kai kurias naudojamas žemės „atkanda“ kiti.

Vasarą prie fermų būna ne viena komposto krūva (kairėje). Dešinėje – dar nesuiręs kraikinis mėšlas

Todėl dabar Marcinkevičių šeima koncentruojasi ne į kiekybę, o į kokybę – nuo praėjusių metų siekia ne tik ekologinio, bet ir biodinaminio ūkio statuso. Pernai pasigamino pirmąjį biodinaminį preparatą, kuris naudojamas dirvožemio ir augalų gyvybingumui palaikyti. Biodinaminis ūkis neįsivaizduojamas ir be kompostuoto mėšlo, o šį darbą ūkininkas jau gerai išmano. Pasak ūkininko, visa ūkio veikla leidžia siekti biodinaminio ūkio statuso, nieko per daug nekeičiant, o tik papildant.

Kaip žinia, biodinaminis ūkis turi būti mišrus: su gyvuliais ir augalininkyste. Mėsiniai galvijai tokiam ūkiui gerai tinka. Marcinkevičiai dar laiko vištų, turi 2 ha obelų sodo. Prie kompostavimo aikštelės dar ketina pasodinti apie hektarą graikinių riešutų. Tolesniuose planuose ir šiltnamis. Jeigu pavyks visus planus įgyvendinti, įvairiapusė veikla leis sukurti gyvybingą biodinaminį ūkį.

Lietuvoje pernai buvo sertifikuota 11 biodinaminių ūkių. O šiemet tokio statuso siekia 18 šalies ūkių.

MŪ inf.