Dotnuva. Šio sezono orai nebuvo palankūs ligų sukėlėjams plisti žieminiuose javuose, todėl šiais metais išaugintų sėklų fitosanitarinė būklė yra nebloga. Tačiau sėklos kokybę lemia ne tik jos sveikatingumas, bet ir kiti rodikliai: daigumas, švarumas.

Sėkliniais grūdais prekiaujančios kompanijos, ruošdamos sėklą, įvertina visus kokybės rodiklius ir žemdirbiams pateikia paruoštą sertifikuotą produktą. Tačiau sertifikuotos sėklos Lietuvoje vis dar pasėjama palyginti mažai, prioritetai teikiami pačių išaugintai sėklai. Ruošiant ją savo reikmėms, kokybės reikalavimus reikėtų įvertinti taip pat atsakingai.

Kaip teisingai nustatyti daigumą

Tai, kad nukulti grūdai – dar ne sėkla, žino kiekvienas žemdirbys. Po derliaus nuėmimo sėklinių grūdų džiovinimas, valymas ir daigumo nustatymas yra pirmieji sėklos ruošimo darbai. Šiais metais daugeliui žemdirbių pavyko nukulti palyginti sausą derlių, tad iš laukų parvežtus grūdus lieka tik išvalyti ir nustatyti jų daigumą. Kas dar to nepadarė, nereikėtų delsti, nes tų pačių metų derliaus žieminių javų daigumo nustatymas užtrunka ilgiau negu įprasta.

Kai kur per javapjūtę nušniokštę vasariniai lietūs ūkininkus paskatino suskubti nuimti derlių, ir grūdai į aruodus pateko drėgnoki. Tokius grūdus aruoduose gana greitai apninka Penicillium grybai, dėl kurių poveikio, ilgiau palaikius drėgnus grūdus, gali gerokai sumažėti daigumas.

Kaip nustatomas daigumas? Pirmiausiai penkias–septynias dienas padiegti (išdėlioti daigintuvėse) grūdai laikomi žemoje temperatūroje, kad būtų paspartinta jų visiška branda, po to savaitę inkubuojami sėkloms sudygti palankioje 20 ^oC temperatūroje.

„Žemos temperatūros periodas būtinas, nes iškart nuimtus grūdus bandant daiginti tik laikant šiltai, tiksliai daigumo nustatyti nepavyks – jis bus gerokai mažesnis negu pasėjus į dirvą. Tokiu atveju sėklos norma gali būti apskaičiuojama klaidingai“, – perspėja LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės teigimu, šiemet daugelyje Lietuvos regionų orų sąlygos nebuvo palankios sėklos užsikrėtimui patogenais (tai primena praėjusių metų situaciją), tačiau jų užkrato gali būti dirvoje

Sėklos normos apskaičiavimas

Žinant sėklos daigumą ir tūkstančio grūdų masę (TGM), sėklos norma kg/ha apskaičiuojama naudojant paprastą formulę: TGM gramais padauginama iš planuojamų pasėti daigių sėklų/m² ir padalijama iš nustatyto sėklos daigumo. Pvz., TGM yra 46 g, žieminių kviečių planuojama pasėti 4,0 mln./ha, arba 400/m² daigių sėklų, nustatytas daigumas 97 proc. Apskaičiavę nustatome tikslią sėklos normą 46 x 400/97 = 190 kg/ha.

Sėklos normą visuomet reikėtų suplanuoti mln./ha daigių sėklų ir persiskaičiuoti pagal turimus kokybinius parametrus naudojantis minėta formule. Rekomenduojama Lietuvos Vidurio zonoje sėti 4,0–4,5 mln. ha^-1, Vakarų – 4,5–5,0 mln. ha^-1, Rytų – 5,0–5,5 mln. ha^-1 daigių sėklų.

Sėjant anksčiau, norma gali būti mažesnė, smarkiai vėlinant, sėklos norma padidinama, bet niekada nereikėtų viršyti rekomenduojamų. Jei grūdai smulkesni, mažesnės masės, išsėsime per daug sėklų, pasėlis bus per tankus, jo priežiūrai reikės daugiau išlaidų. Skaičiuojant sėklos normą, reikėtų įvertinti ir sėjamos veislės krūmijimosi potencialą.

Dėl beicavimo – jokių abejonių

Paprastai kasmet grūdai būna daugiau ar mažiau užsikrėtę patogenais. Vyrauja Fusarium, Microdochium genčių grybai, kurie žieminiuose javuose sezono metu gali padaryti didelių derliaus nuostolių. Abiejų minėtų genčių patogenai sukelia pašaknio puvinius. Jų žalos reikšmė ne visada įvertinama. Vien nuo pašaknio puvinių, sukeltų Fusarium spp., netenkama 0,2–0,3 t/ha žieminių kviečių, kvietrugių, rugių grūdų derliaus.

Microdochium nivale mūsų regione labiau žinomas kaip pavasarinio pelėsio sukėlėjas, tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad šis patogenas gali smarkiai pažeisti dygstantį daigą ar sudygusių augalų pašaknį ir smarkiai išretinti pasėlį.

Nereikėtų pamiršti, kad šie patogenai plinta ir per augalų liekanas dirvoje, tad jei javai, nepriklausomai nuo jų rūšies, atsėliuojami, užsikrėtimo rizika dar padidėja.

Pasak R. Semaškienės, šiemetinės sąlygos daugelyje Lietuvos regionų nebuvo palankios sėklos užsikrėtimui patogenais ir tai primena praėjusių metų situaciją. Tačiau verta prisiminti tą faktą, kad pavasarį ankstyvos sėjos vešlesnio rudeninio augumo veislių kviečiuose buvo matyti augalų, pažeistų pavasarinio pelėsio.

„Nors Microdochium užkrato ant sėklos beveik ir nebuvo, tačiau jo pakako dirvoje, kad padarytų matomą žalą. Preliminariais 2019 m. lauko eksperimentų duomenimis, pasėjus 2018 m. rudenį beicuotą žieminių kviečių sėklą, subrendo iki 0,25 t/ha didesnis grūdų derlius, negu pasėjus nebeicuotą“, – sako mokslininkė.

Be Fusarium ir Microdochium patogenų sukeliamų ligų, didelę žalą žieminiuose kviečiuose gali padaryti kietosios kūlės. Nuo šios ligos veiksmingi tiek kontaktiniai, tiek sisteminiai beicai, tik labai svarbu kokybiškai išbeicuoti sėklą. Gal ne visada įvertinama, kad sėklos beicavimo kokybė turi didelės įtakos beico veiksmingumui nuo bet kurio patogeno.

„Sėjant žieminius javus, visada prioritetą reikėtų skirti beicams, kurie veiksmingi nuo pavasarinio pelėsio ir Fusarium spp. bei Microdochium spp. sukeliamų pašaknio puvinių. Net jei pati sėkla ir mažai užkrėsta, nes užkrato šaltinis gali būti dirva, ligų riziką lemia ir meteorologinės sąlygos, sėjos laikas ir kiti veiksniai“, – atkreipia dėmesį R. Semaškienė.

Ir ant šių metų derliaus grūdų rasta Penicilium užkrato – tai mažina sėklų daigumą

MŪ inf.