Vilnius. Sertifikuotų žemės ūkio augalų sėklų kiekiai mūsų šalyje kasmet didėja, dalį produkcijos įmonės eksportuoja. Tačiau ūkiuose naudojamų sertifikuotų sėklų dalis vis dar maža. Ar šiame kontekste įmanoma sėklinių pasėlių plėtra ir sėklų gamybos augimas, kad visi iš šios veiklos uždirbtų daugiau?

Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, sėklininkystė Lietuvoje gana gerai išvystyta. Veikia veislių atrankos, dauginimo ir sėklų paruošimo sistema. Nuosekliai augantys sertifikuotų sėklų kiekiai rodo, kad einama teisinga kryptimi.

Sėklų ruošimo apimtys atitinka rinkos poreikius, tačiau iki siektino Europos Sąjungos šalių vidurkio – kai 50 proc. pasėlių apsėjama sertifikuota sėkla – dar tolokai. Mūsų šalyje sertifikuota sėkla apsėjama apie 20 proc. pasėlių.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabrike su esamais pajėgumais per metus galima paruošti apie 30 tūkst. t sertifikuotų sėklų. Kol kas įmonė išnaudoja 80 proc. gamybinių pajėgumų.

Sertifikuotų žemės ūkio augalų sėklų kiekiai mūsų šalyje kasmet didėja, dalį produkcijos įmonės eksportuoja. Tačiau ūkiuose naudojamų sertifikuotų sėklų dalis vis dar maža.

Ar šiame kontekste įmanoma sėklinių pasėlių plėtra ir sėklų gamybos augimas, kad visi iš šios veiklos uždirbtų daugiau? Pasak „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo, mūsų šalies ūkiai užaugina visą kiekį sėklų, kurias galima dauginti.

Įmonė dirba su 110 ūkių Lietuvoje, didžiausi auginamų sėklų kiekiai – javų. Kitų augalų rūšių, pavyzdžiui, liucernų, sėklų dauginimą įmonė užsako Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Išsamiai skaitykite kovo mėn. žurnale „Mano ūkis“