Vievis. Lietuvoje pradėta auginti nauja avižų veislė, šiemet nuimtas pirmasis komercinis derlius – iš 400 ha prikulta beveik 2 tūkst. tonų grūdų.

Veislę Herkuless Baltic diegiančios grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ atstovai tikina, kad derliaus analizė palanki: ji pritaikyta mūsų klimatui, derlinga, agrotechnikoje reikalaujanti mažiau cheminių trąšų, o grūdų maistinė sudėtis labai gera.

„Naujoji Herkuless Baltic veislė ES keliamus reikalavimus atitiks geriau. Šioms avižoms reikia mažiau trąšų, pesticidų, gaunami geresni derliai, o išgulimo rizika – mažesnė. Be to, apdirbimo procese susidaro mažiau lukštų atliekų, tai reiškia – mažiau transportavimo ir logistinių kaštų“, – teigia „Baltic Mill“ koncerno, Lietuvoje atstovaujančio „Malsenos“ prekiniam ženklui, pirkimų vadovas Arvydas Noreika.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. Vytautas Liakas sako, kad avižos – palankesni augalai naujųjų ES reikalavimų kontekste. Jos nereikalauja tiek daug investicijų, lyginant su kviečiais.

„Žemdirbiams dar trūksta žinių, kaip be trąšų ar naudojant mažesnes jų normas užauginti derlių. Mūsų dirvožemis ir taip yra smarkiai stekenamas, todėl atsigręžti į naujas veisles, kurioms reikia mažiau trąšų – būtina. Avižos paliks dirvoje daug organinių medžiagų, todėl jos tinkamos simbiozei su kitais augalais. Apskritai avižų pritaikymo būdų galime rasti įvairių – net dvinariams ar daugianariams pasėliams“, – sako V. Liakas.

Naują avižų veislę Herkuless Baltic šiemet augino 15 Lietuvos ūkininkų. Iš 400 ha ploto buvo prikulta beveik 2 000 tonų grūdų. Kitais metais planuojama šios veislės plotus didinti maždaug iki 1 000 hektarų.

Šiemet Lietuvoje auginta 400 ha  Herkuless Baltic veislės avižų

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria naujos veislės vystytojai – avižų realizavimo rinkų trūkumas. A. Noreikia tikina, kad svarbu didinti Lietuvos ir Latvijos, kaip avižų krašto, žinomumą. Lietuvos kol kas niekas neasocijuoja su avižomis, nors potencialo turime daug – ne ką mažiau negu „avižų motina“ tituluojama Suomija. Reikėtų stiprinti Baltijos šalių, kaip kokybiškų avižų krašto, įvaizdį.

Vienų ar kitų grūdinių augalų populiarumą diktuoja rinka, todėl jei augintojui už rapsus ir kviečius moka brangiau, jis tikrai neaugins avižų. Jeigu avižų kaina išaugų, situacija pasikeistų. Žemdirbiams jos turėtų būti patrauklios ir dėl sėjomainos, nes neturi bendrų ligų su kviečiais ir palieka daug organinės anglies dirvožemyje.

Pastaraisiais metais avižos Lietuvoje užima maždaug 70–100 tūkst. ha. Per penkerius metus ketinama pasiekti 3 tūkst. ha Herkuless Baltic veislės avižų plotus, o vėliau ją komercializuoti.

MŪ inf.