Kaunas. Deklaruoti moliūgų plotai šiemet buvo išaugę iki neregėto dydžio – siekė net 713 ha. Tačiau prekinis moliūgų derlius jau baigiamas realizuoti. Nejaugi taip greitai išpirkti didžiuliuose plotuose išauginti moliūgų kiekiai?

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sako, jog situacija, kai moliūgų plotai sparčiai plečiasi, o jų vaisių realizacija tokia trumpa, yra neįtikėtina. Galima įtarti, jog taip plačiai moliūgų auginimas išplito tik pagal deklaracijų duomenis, o realiai moliūgus prekiniam derliui augina vos keli profesionalūs daržininkai.

Užpernai deklaruoti moliūgų plotai šalyje buvo 156 ha, pernai – beveik 300 ha, šiemet jau perkopė 700 ha, o kitąmet, jei bus išlaikyti tokie plėtros tempai, gal pasieks ir 1 000 ha. Iš vieno hektaro moliūgų galima gauti apie 20 tonų derliaus. Taigi, šiemet, skaičiuojant matematiškai, visų deklaruotų plotų moliūgų derlius turėjo būti apie 14 tūkst. tonų!

„Deklaruoti moliūgų plotai išaugę iki neregėto dydžio. Palyginimui – morkų, vienų pagrindinių lietuviškų daržovių, plotai yra gerokai mažesnis ir sudaro tik 630 ha. Tačiau prekinių morkų turime iki gegužės, nors nemažai dar jų ir eksportuojame, o moliūgai jau dabar baigiasi. Kad plotai auga, o prekinės moliūgų produkcijos trūksta spaliui dar nepasibaigus – daug ką pasakanti situacija...“, – komentuoja Z. Cironkienė.

Šiemet buvo deklaruoti rekordiniai moliūgų plotai, bet rinkoje jų derlius jau eina į pabaigą...

LDAA direktorė sako, kad mūsų šalyje tik keli prekiniai ūkiai moliūgus augina profesionaliai, laikydamiesi visų agrotechninių reikalavimų, tinkamu laiku juos nuima ir tinkamomis sąlygomis saugo. Galima spėti, kad kiti žemdirbiai, deklaruojantys nemažus moliūgų pasėlius, yra vadinamieji paramų medžiotojai.

Tai ūkininkai, kurie moliūgus pasirinko auginti kaip lengvą būdą deklaruoti daržovių plotus ir gauti susietąsias išmokas ar pasididinti beakcizio kuro normą, o gal ūkio ekonominę vertę. Dažnai tokie augintojai nė nesivargina nuimti derliaus. Moliūgai lieka pūpsoti laukuose ir yra tiesiog užariami. Kitais metais toje vietoje vėl kas nors išdygsta...

Kai kurie ūkininkai sako, kad dar spės nurinkti moliūgų derlių, nors jau beveik visoje šalies teritorijoje buvo didesnės ar mažesnės šalnos, negrįžtamai sugadinančios moliūgų vaisių kokybę: šalčio gavę moliūgai netinka laikymui.

„Neseniai ieškojome augintojų, kurie turėtų bent 2 t prekinių moliūgų. Patikėkite, tokių neatsirado“, – patikina Z. Cironkienė.

Beje, Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgdama į tokį spartų moliūgų plotų augimą, šiemet buvo suplanavusi 100 proc. deklaruotų moliūgų plotų patikrą. Ar ji įvyko, portalą manoūkis.lt NMA turėtų informuoti po kelių dienų.

Žmonės įvertino moliūgų skonį ir išmoko ruošti patiekalus

Pakalbinome kelis profesionalius daržininkus, kurie moliūgus augina jau ne pirmus metus ir gerai išmano šių daržovių agrotechniką bei žino jų reiklumą laikymo sąlygoms. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Gintaras Zauka moliūgus augina beveik 5 ha plote. Šiemet jis nurinko jau penktą jų derlių. Prieš penkerius metus pradėjo nuo 1 ha moliūgų ir plotus kasmet didino.

G. Zaukos ūkis nedidukas ir specializuojasi tik moliūgų auginime. „Derlius jau senokai nuskintas ir beveik visas parduotas“, – sako ūkininkas, priklausantis kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“ ir derlių realizuojantis per jį.

Daugiausia ūkininkas augina vadinamuosius muskatinius moliūgus – tai vidutinio dydžio, blyškios odelės ir itin ryškiai oranžinės spalvos minkštimo moliūgai. Vienas muskatinis moliūgas sveria vidutiniškai apie 5 kg. Iš hektaro priskinama apie 15 tonų jų vaisių. Ūkininkas sako, kad kaina šiemet geresnė negu pernai: pirmuosius moliūgus rugsėjo pradžioje jis pardavė po 45 centus už kilogramą, o vėliau kaina nusileido iki 30 centų už kilogramą.

„Moliūgus svarbu laiku nuskinti – iki pirmųjų šalnų. Šiemet spėjau, o pernai – ne. Šalnų gavę moliūgai ilgai nesilaiko. Aišku, greitam valgymui jie tinka“, – sako G. Zauka. Skinant iš lauko moliūgus, reikia palikti ilgesnį (apie 15 cm) kotelį, tada geriau laikosi saugyklose. Jei nulaužiama prie pat, atsiranda žaizdelė, per kurią gali įsimesti puvinys. Ruošiant realizacijai, kotelis patrumpinamas iki 2 cm.

Moliūgų daigelių ūkininkas kiekvieną pavasarį pats užsiaugina daigyklose. Sėklą būtinai perka tik sertifikuotą, nes šiuolaikinės moliūgų veislės yra hibridinės, tad pačiam pasirinkus sėklų nepavyktų išauginti tapačios kokybės vaisių.

G. Zaukos pastebėjimu, moliūgai šiemet graibstomi ir dėl to, kad žmonės pagaliau įvertino šių daržovių naudą sveikatai, išmoko iš jų pasigaminti labai įvairių patiekalų. Vertinamos ir moliūgų sėklos, kurios ne tik skanus užkandis, bet ir turi daug naudingų medžiagų. Viena G. Saukos ūkyje auginamų moliūgų rūšis subrandina sėklas be luobelių – tokias itin patogu valgyti. Sėklose gausu žmogaus organizmui naudingų riebiųjų rūgščių, cinko, seleno.

Moliūgus užauginti nelengva, o dar sunkiau juos išlaikyti

Ko gero, labiausiai patyręs moliūgų augintojas yra Šakių r. ūkininkas Martynas Laukaitis. Keleri metai jo moliūgų plotai nesikeičia – kasmet sodina 10 ha. M. Laukaitis sako, kad šiemetinis derlius jau baigiamas realizuoti. Greita realizacija palanki augintojams: tokiu atveju netenka sukti galvos, kur ir kaip laikyti moliūgus.

Šakių r. ūkininkas Martynas Laukaitis moliūgus augina jau ne pirmus metus ir sako, kad šis sezonas jiems augti buvo nepalankus 

M. Laukaičio teigimu, šiemet moliūgų derlius mūsų šalyje yra mažesnis, nes buvo labai nepalankus sezonas jiems auginti. Ilgas ir šaltas pavasaris lėmė tai, kad vėlyvesnių veislių moliūgai nespėjo subręsti, todėl užderėjo tik ankstyvosios veislės.

„Manau, kad keli šimtai moliūgų hektarų yra netikri skaičiai, juos greičiausiai deklaruoja vadinamieji paramų medžiotojai, tik imituojantys moliūgų auginimą. Realiai prekinis derlius skinamas iš keliasdešimties hektarų. Ir tiek lietuviškai rinkai užtenka“, – sako M. Laukaitis, pridurdamas, kad keli profesionalūs augintojai yra pajėgūs patenkinti vietos rinkos poreikius.

Jo ūkyje užauginti moliūgai realizuojami per didžiuosius šalies prekybos tinklus. Kaina, pasak ūkininko, šiemet šiek tiek geresnė negu pernai. „Rūšinių moliūgų dar yra likusių, bet pagrindiniai kiekiai jau parduoti“, – sako M. Laukaitis.

Turėdamas ilgametę patirtį, jis galėtų auginti moliūgus ir gerokai didesniuose plotuose, bet plėtrą stabdo specializuotų sandėlių stygius. Su šia problema susiduria ne vienas augintojas. Moliūgams laikyti reikalingos atskiros patalpos su visiškai kitokiu temperatūros ir drėgmės režimu negu, tarkime, morkoms, burokėliams ar kopūstams. Tinkamame mikroklimate laikomus moliūgus būtų galima nesunkiai išlaikyti iki pavasario.

„Moliūgams reikėtų atskiros saugyklos. Bet investicijos į sandėliavimo plotus yra didelės, o jų atsipirkimas ilgas. Jei moliūgų trūkumas būtų nuolatinis ir jei tai kasmet būtų pelninga kultūra, nesunku būtų priimti sprendimą dėl ilgalaikių investicijų. Tačiau dabar yra didžiuliai svyravimai: vienais metais uždirbi, o kitais pradirbi“, – kodėl vis dar susilaiko nuo investavimo į specializuotą sandėlį moliūgams, paaiškina Šakių r. ūkininkas Martynas Laukaitis.

MŪ inf.