Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Ūkis
Mineralinio azoto yra mažai beveik visoje Lietuvoje
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Kaunas. Daugiamečiai dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvožemyje yra mažai beveik visoje šalies teritorijoje.

Kiek daugiau jo rasta žiemkenčių ir žieminių rapsų plotose, vidutiniai ar kiek didesni kiekiai nustatyti tik dalyje Skuodo, Kretingos, Klaipėdos savivaldybėse esančių plotų, taip pat Šakių, Jurbarko, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės savivaldybių teritorijose.

Šį pavasarį šalies žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 39,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį (lapkričio pradžioje) jo buvo 53,5 kg/ha. Tai rodo, kad per žiemą vidutiniškai mineralinio azoto atsargos sumažėjo net 26 proc., dar labiau sumažėjo ten, kur rudenį jo buvo daug. Vertinant mineralinio azoto atsargas pagal dirvožemio sluoksnius, 0–30 cm sluoksnyje jo nustatyta vidutiniškai 25,4 kg/ha, 30–60 cm – 15,6 kg/ha, 60–90 cm – 14,8 kg/ha.

Bioversija 2024 04 26 m7

Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 27,3 kg/ha, tai sudarė 69 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais, kai jis sudarydavo 75–87 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose jo buvo mažiau nei viršutiniame, ir tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį.

Rytų Lietuvoje net 69,1 proc. visų tirtų aikštelių dirvožemyje mineralinio azoto rasta labai mažai (mažiau 35 kg/ha), o turinčių jo labai daug (daugiau 105 kg/ha) – iš viso nerasta!

Mineralinio azoto kiekis dirvožemiuose pagal rajoną

Vakarų ir Vidurio Lietuvoje labai mažai mineralinio azoto turinčių aikštelių skaičius atitinkamai sudarė 47,5 ir 33,7 procento. Kaip ir ankstesniais metais, vidutiniškai šalyje 0–60 cm sluoksnyje daugiau mineralinio azoto nustatyta po buvusių žiemkenčių ir žieminių rapsų pasėliuose – atitinkamai 41,2 ir 43,3 kg/ha, po buvusių kaupiamųjų augalų – 48,9 kg/ha. Mažiausiai rasta daugiamečių žolių pasėliuose – 32,8 ir po buvusių vasarojų – 41 kg/ha.

Visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje šį pavasarį yra labai nedaug, todėl būtina skubiai ir neatidėliotinai tręšti azotu peržiemojusius žiemkenčius ir žieminius rapsus. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis, šį pavasarį turėtų būti didesnės.

Mineralinio azoto kiekis žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose pagal rajoną

Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga tikslinga didinti 30–40 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Daugiau azoto trąšų reikėtų įterpti su pirmuoju ar antruoju pavasariniu tręšimu.

Azoto trąšų normą padidinti tikslinga lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms. Priklausomai nuo tolimesnės pavasario eigos, priklausys dirvožemio organinės medžiagos mineralizacijos intensyvumas ir augalams pasisavinamų azoto atsargų padidėjimas. Palankiomis sąlygomis jų gali padidėti, tuomet dar neįterptas papildomam tręšimui numatytas azoto trąšas bus galima pataupyti.

Azoto pasisavinimui didelę įtaką daro siera. Atlikti mineralinės sieros tyrimai parodė, kad šį pavasarį mineralinės sieros kiekiai 0–60 cm sluoksnyje yra maži arba vidutiniai. Rytų Lietuvoje  jos nustatyta 21,6 kg/ha, Vakarų – 22,8 kg/ha, Vidurio – 32,7 kg/ha, o vidutiniškai šalyje – 26,8 kg/ha.

Mineralinės sieros kiekis dirvožemiuose pagal rajoną

Pagal gylį mineralinė siera dirvožemyje pasiskirstė taip: 0–30 cm sluoksnyje – 11,8 kg/ha, 30–60 cm – 15 kg/ha, 60–90 cm – 16,5 kg/ha. Todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinės sieros nustatyta daugiau. Žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu svarbesnis, o sierą galima atiduoti su sekančiu tręšimu, naudojant amonio sulfatą.

Rekomenduojamos sieros trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet augalus galima nupurkšti sieros trąšomis per lapus.

Šaltinis: LAMMC
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos