Metas išsklaidyti mitus apie pasėlių draudimą
2019-12-12

Radviliškio r. Kalbant apie pasėlių draudimą, Lietuvoje sklando du pagrindiniai mitai – pirma, draudimas yra brangus, antra, niekada negausi išmokų. Ir abu jie prasilenkia su realybe. Lietuvoje jau 12 metų sėkmingai dirba pasėlių savidraudos fondas, o apsidraudę žemdirbiai gauna atlygį už patirtas žalas.

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) išvažiuojamajame posėdyje Šeduvoje aptarė pasėlių draudimo reikalus – kokių postūmių reikėtų, kad žemdirbiai aktyviau naudotųsi šia laiko patikrinta priemone valdyti rizikas žemės ūkio versle. KRK pirmininko Andriejaus Stančiko nuomone, siektinas tikslas būtų, kad žemdirbiai draustų 50–70 proc. draustinų pasėlių.

Savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas sako, kad žemdirbiams labai svarbu jaustis saugiems savo darbe, o pasėlių draudimas – realus įrankis tam saugumui garantuoti ir žemdirbio verslui stabilizuoti.

Linas Agro 20 09 01

Šiais metais Lietuvoje pasėlius draudė beveik 1 000 žemdirbių – jie draudė 270 tūkst. ha. Lietuvoje deklaruojama apie 1,6 mln. ha draustinų pasėlių, taigi, draudžiama apie 20 proc. viso ploto.

Vien šių metų rudenį pasėlius jau apsidraudė 760 klientų ir tai rodo labai geras tendencijas – ko gero, kitąmet besidraudžiančių žemdirbių skaičius priartės prie 1 500. Juolab, kad bus pasiūlytas naujas paketas, patrauklus smulkiems žemdirbiams. A. Navicko nuomone, draudimo sistemos viešinimu turi rūpintis valstybė, nes „VH Lietuva“ nėra pelno siekianti įmonė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje Šeduvoje buvo aptartos pasėlių draudimo sistemos aktualijos

Stiprybė – sąžiningas žalų atlyginimas

„VH Lietuva“ pradėjo dirbti 2008 m. pavasarį, tuo metu žemdirbių nuomonė apie pasėlių draudimą buvo labai skeptiška. „Atėjome dirbti kaip savidraudos fondas – taigi tokia forma, apie kurią svajojo ir kalbėjo visi žemdirbiai. Tik to fondo veikla išplėsta per 10 šalių – tai didelis pliusas, nes išsidalina rizika: pas mus būna geri metai, bet Vokietijoje – blogi, ir atvirkščiai“, – aiškina A. Navickas.

Jo nuomone, savidraudos fonas yra geriausias sprendimas žemdirbiams: tada atkrenta abejonės ir įtarimai, neva kažkas nori pasisavinti žemdirbių pinigus. „Visa tai, kas vyksta Lietuvoje, labai atidžiai kontroliuojama iš Vokietijos. Mes esame atsakingi už tai, kad teisingai atlygintume žalas. Po pirmųjų 4 veiklos metų mūsų nuostolingumas buvo per 200 proc., paskui jis mažėjo ir dabar dirbame su bendru (per 12 metų) 70 proc. nuostolingumu. Palyginimui – kitų Lietuvos draudimo bendrovių nuostolingumas siekia nuo 50 iki 60 proc.“, – sako A. Navickas.

„VH Lietuva“ vadovybėje laukiama pokyčių: nuo sausio 1 d. vadovo pareigas iš Algimanto Navicko (dešinėje) perima Martynas Rusteika

Nuo 2020 m. sausio 1 d. „VH Lietuva“ vadovo pareigas perims Martynas Rusteika, dabartinis A. Navicko pavaduotojas. Jis pabrėžė, kad kompanijos stiprybė – teisingas ir sąžiningas patirtų žalų atlyginimas.

„Per visą darbo laikotarpį mes neturėjome nė vieno skundo, nė vieno teisminio proceso, kalbant apie žalų vertinimą. Žalas vertina ūkininkai, o ūkininkas ūkininkų visada supranta. Stebėtojų tarybą sudaro žemdirbiai, tai nėra samdomi žmonės, kurie modeliuoja verslą, ar akcininkai, kurie pasako, kokią sumą pinigų privalu uždirbti. Dirbame pagal schemą, kuri funkcionuoja Vokietijoje beveik 200 metų. Galime tik pasidžiaugti., kad esame tokios didelės kompanijos dalis, nes patys Lietuvoje perdraudimo tikrai negautume“, – pastebėjo M. Rusteika.

Jis patikino, kad ir toliau bus akcentuojamasi į žmogiškąjį faktorių, bus stiprinami ryšiai tarp žemdirbių ir savivaldos bei Žemės ūkio ministerijos.

Solidi pagalba žemdirbiams – įmokų kompensacija

Nuo pat pasėlių draudimo pradžios vyriausybė nutarimu dalį draudimo įmokų kompensuoja valstybė. Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė priminė, kad 2008–2019 m. laikotarpiu NMA padengė žemdirbiams pasėlių draudimo įmokų už 28,52 mln. Eur. Vien 2019 m. draudimo įmokų kompensacija siekė 5,5 mln. Eur.

Kartu V. Žoštautienė pristatė ŽŪM sprendimus, kaip galėtų būti didinamas pasėlių draudimo patrauklumas. 2020 m. derliui nutarta nuo 50 iki 70 proc. padidinti draudimo įmokos kompensacijos avansą. Taip pat nuspręsta mokėti 70 proc. avansą draudžiant visas rizikas (buvo tik iššalimui). Įsigalioja ir padidintos kompensacijų lubos (apie 10 proc.) visiems pagrindiniams augalams.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė ir Radviliškio r. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius

Radviliškio r. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius pastebi, kad tobulėjimui ribų nėra. „Jei valstybė šiandien kompensuoja vidutiniškai per 60 proc. įmokų, tai tas skaičius yra tikrai nemenkas. Mes, kaip savivaldybė, svarstome galimybę iš savivaldybės biudžeto kompensuoti dalį įmokų. Matome tam priežastį, nes per nepalankius metus visuomet sumažiname žemės mokestį, taigi, municipalitetas negauna lėšų į biudžetą. Savivalda yra kaip tarpininkai tarp žemdirbio ir savidraudos fondo, mums pavesta atlikti valstybės kompensavimo administravimą. Šį rudenį rajono žieminiai augalai (5 000 ha) yra apdrausti už 180 tūkst. eurų. Žiemkenčiams kompensacija yra 70 proc., taigi, vieno hektaro draudimas žemdirbiui kainuoja ne daugiau kaip 25 Eur“, – skaičiuoja A. Juozapavičius.

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius pasidžiaugė, kad kooperatyvo nariai aktyviai draudžia pasėlius ir taip stabilizuoja savo verslą

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius patikino, kad kooperatyvo nariai po truputį juda link siekio, jog 50 proc. jų dirbamų plotų būtų apdrausta. „Stabilus žemdirbio verslas svarbus ne tik ūkininkui, bet ir jo partneriams, pavyzdžiui, bankams. Juk akivaizdu, kad pasėlius apdraudęs žemdirbys yra mažiau rizikingas. Dabar ketvirti metai patiriame sunkumų, žemdirbiams žiauriai trūksta apyvartinių lėšų ir tai stabdo draudimo plėtrą. Idealiausias variantas būtų, kad draudimo paketas „viskas nuo visko“ būtų perkamas dažniausiai, ir jo kaina būtų patraukli. Tai garantuotų stabilumą draudimo kompanijai, o ūkininkas jaustųsi saugiai suvaldęs visas galimas rizikas“, – mano R. Juknevičius.

Žemės ūkio srityje didėja įtampa

„Vereinigte Hagel“ valdybos narys Tomas Gerkė (Thomas Gehrke) pabrėžė, kad žemės ūkio srityje pastaraisiais metais jaučiama didelė įtampa. Tai rodo ir nesibaigiančios žemdirbių protesto akcijos. „Žemės ūkis iš vienos pusės yra klimato kaitos auka, iš kitos – tos kaitos kaltininkas. Vokietijoje itin aktyviai diskutuojama, kaip sumažinti taršą iš žemės ūkio ir kokius instrumentus naudoti siekiant sušvelninti gamtos įtaką žemdirbio verslo stabilumui. Vienas tokių instrumentų – tiesioginės išmokos, bet jų nepakanka“, – kalbėjo T. Gerkė.

Jo nuomone, dažnėjant ekstremalių gamtos reiškinių grėsmei, pasėlių draudimas įgauna vis didesnę svarbą. Savitarpio pagalbos principu veikiantis „Vereinigte Hagel“ savidraudos fondas yra įsipareigojęs turėti kuo mažiau išlaidų. Tarkime, dauguma draudikų administravimo išlaidoms skiria 30–35 proc. lėšų, o „Vereinigte Hagel“ – tik 15 proc.

„Vereinigte Hagel“ valdybos narys Thomas Gehrke ir „VH Lietuva“ biuro vadovė Kristina Schindler

Pasak T. Gehrke, dabar daug dirbama kuriant naujus paslaugų paketus ūkininkams, kad pasėlių draudimas taptų dar patrauklesnis ir prieinamesnis. Nuo pavasario žemdirbiams bus pasiūlytas specialus draudimas nuo sausros ir ilgai trunkančio lietaus – tai didžiosios pastarųjų metų grėsmės.

Vokietijoje, ypač rytinėje jos dalyje, 2019 m. derlius buvo labai prastas, daugybė pasėlių nukentėjo nuo sausros, o „Vereinigte Hagel“ , kuri kaip tik čia vykdė pilotinį draudimo nuo stichinės sausros projektą, veiklos nuostolingumas pasiekė net 900 proc. Tačiau net ir tokie rodikliai 190 metų darbo patirtį turinčiai bendrovei nėra baisūs. „Savo darbe niekada negalvojame tik apie vienus metus – galvojame apie dešimtmečių ciklą“, – pabrėžė T. Gehrke.

Siekiant valdyti riziką ir turėti kuo tikslesnius orų prognozių duomenis, Vokietijoje šiemet buvo pastatyta 300 naujų labai modernių meteorologinių stotelių. Tai leis ūkininkams gauti duomenis apie orus iš arti jų esančios aplinkos, be to, ir draudikai turės tikslesnius duomenis apie realią orų situaciją.

Rizikos valdymo fondas – alternatyva ar nauja rizika?

Lietuvoje pastaruoju metu daug diskutuojama apie naujo rizikos valdymo fondo kūrimą. Tačiau iškyla klausimas: kaip Lietuvos ribose sudaryti tokio masto fondą, kad jis sugebėtų kompensuoti milžiniškus netekimus žemės ūkyje, kokie patiriami dabar kelerius metus iš eilės?

Kaip startuoti ir sukaupti tiek lėšų, kad būtų galima padengti žemdirbiams patirtus nuostolius. VH kompanija sugebėjo suvaldyti tą situaciją, nors dirbo su didžiuliu nuostolingumu. Bet ar tą sugebėtų naujai įkurtas fondas? A. Stančiko nuomone, svarbiausia šiuo atveju turėtų būti visuotinis mastas, o ne nuostata, kad savą fondą kurtų grūdininkai, savą – gyvulininkai ir t. t. Didžiausia problema ta, kad lietuviai, dar nieko neįdėję, jau sprendžia, kaip reikės pasidalyti.

Lietuvos apsidraudusių žemdirbių regioninio susivienijimo pirmininko Alfredo Bardausko nuomone, visi turėtume būti vieni kitiems atviresni. Kaip rodo patirtis, kiek kartų valstybė bandydavo kompensuoti patirtus nuostolius, tiek kartų tai nebūdavo idealu: vienas gaudavo nepelnytai, o tikrai nukentėjęs neretai likdavo be nieko.

„Ūkininkai nori draustis, bet neturi pinigų susimokėti įmokų, todėl prašo draudimo įmokų atidėjimų iki liepos pabaigos, kad susimokėtų iš „šviežių“ pinigų. Ir pernai taip buvo. Tai labai aiškiai parodo, kaip iš tiesų ūkininkai gyvena, ne be reikalo tie kryžiai laukuose kalami. Valstybės kompensavimas įmokoms galėtų siekti 80 proc. ir tai būtų reali pagalba žemdirbiams“, – mano Alfredas Bardauskas

„Savidraudos fondo veikla Lietuvoje prasidėjo su mintimi, kad dabar jau valstybei nebereikės sukti galvos, kaip kompensuoti žemdirbiams dėl nepalankių sąlygų patirtus nuostolius. Bet kažkodėl ir toliau buvo palikta iliuzija, kad atsitikus bėdai, valstybė žemdirbiais pasirūpins. Kas keleri metai išmetama keliasdešimt milijonų eurų nuostoliams kompensuoti. Logiška, kad tie, kurie draudžia pasėlius, turėtų gauti apie 30 proc. didesnes išmokas tokiais atvejais, deja, iš tiesų yra atvirkščiai: apsidraudę žemdirbiai po visokių išvedžiojimų dažnai lieka be kompensacijų“, – sako A. Bardauskas.

Jo nuomone, kalbant apie naujų rizikos valdymo fondų kūrimą, vertėtų tiksliai žinoti, pagal kokias taisykles jie žais, ar bus kontroliuojami Lietuvos banko. Ar norima tik „įsisavinti pinigus“, ar sukurti tvarią alternatyvą pasėlių draudimui?

Geriausia paskata draustis būtų griežtas valstybės pasakymas, kad ji daugiau nebekompensuos žemdirbių patirtų nuostolių ir kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo rizikos yra drausti pasėlius. Tačiau kuris politikas ryžtųsi tai padaryti?

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai