Vilnius, gruodžio 14 d. Po praėjusios žiemos šalčių išryškėjo apgailėtina melioracijos įrenginių būklė. Neįprastai gilus įšalas padarė juodą darbą - suardė dar šiaip ne taip savo funkcijas atlikusius įrengimus ir pavasarį laukuose išsilieję ežerai neišdžiūvo iki pat rudens. Per pastaruosius 18 metų melioracijos įrenginių būklė pablogėjo beveik 2 kartus, o jų nusidėvėjimas siekia daugiau kaip 50 proc.

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla, 2007 m. atliktos inventorizacijos, skirtos įvertinti melioracijos įrenginių techninei būklei, duomenimis, rasta 220 tūkst. ha blogos būklės drenuotų plotų. Iš jų beveik 30 tūkst. ha reikėtų visai nurašyti kaip neįmanomus pataisyti.

Praėjusios žiemos įšalas suardė senus, vos besilaikiusius melioracijos įrenginius ir štai tokios didžiulės balos neišdžiūvo laukuose net per vasaros karščius

Padėtis bloga, o lėšų melioracijos problemoms spręsti pastaraisiais metais skiriama vis mažiau. Štai 2007 m. melioracijai buvo skirta 70 mln. Lt, 2008 m. - 82 mln. Lt. Tačiau nuo 2009 m. skiriamų pinigų sumos pradėjo mažėti - tais metais gauta 67 mln. Lt, 2010 m. - jau tik 28 mln. Lt - tai yra vos ketvirtadalis to, kiek reikėtų. Ateinančiais metais planuojamas finansavimo lygmuo turėtų išlikti toks pat, kaip ir šiemet - 28 mln. Lt.

Papildomos lėšos - iš paramos

Mažėjant finansavimui, ieškota ir rasta būdų papildomoms lėšoms gauti. Pagal BPD 2004-2006 m. priemones buvo gauti ir panaudoti 55 mln. Lt - daugiausia kaimo bendruomenėms bei valstybės nuosavybei priklausantiems melioracijos įrenginiams remontuoti ir tvarkyti. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą melioracijai skirta 131 mln. Lt.

Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra" veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka" savivaldybės ar melioracijos sistemų naudotojų asociacijos gali gauti paramą sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstrukcijai, paramos lėšomis galima apmokėti iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. KPP lėšomis rekonstruojami tik tie statiniai, kurių nusidėvėjimas yra didesnis kaip 30 proc. Vienam projektui gali būti skiriama 1,035 mln. Lt. Projektų vykdymo trukmė - 36 mėnesiai.

Kaip pažymi V. Byla, šioje priemonėje palyginti aktyviai dalyvauta: iki šios dienos patvirtintos 129 paraiškos beveik 130 mln. Lt sumai. Tarp jų parama patvirtinta 64 melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms (MSNA) už 65,8 mln. Lt. Ši finansinė parama bus įsisavinta 2011 m., o kadangi iki 2013 m. dar lieka laiko naujiems darbams nudirbti, perskirsčius lėšas tarp programos krypčių, žemės ūkio vandentvarkai papildomai skirta 60,9 mln. Lt - šiomis lėšomis galės pasinaudoti MSNA.

Daugiau iniciatyvos kuriant asociacijas

„Melioracijos sistemų naudotojų asociacijų kūrimas yra variantas, kuriuo žemdirbiai gali tikrai pasinaudoti, tik reikėtų truputį daugiau iniciatyvos jas kuriant. Kiekviena asociacija gali gauti iki 1 mln. 35 tūkst. Lt paramos, 10 proc. reikia prisidėti savo lėšomis", - sako V. Byla. Asociacijos įkurti nėra brangu -įstatams parengti ir asociacijai įregistruoti paprastai pakanka 500-600 Lt. Registruojant asociaciją, įstatuose nereikėtų pamiršti įsirašyti galimybę atlikti smulkius priežiūros darbus, tuomet bus galima savo jėgomis gerokai pigiau atlikti elementarius griovių priežiūros darbus (šienauti žolę ir pan.).

Žemės ūkio ministerijos Melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vytautas Byla ragina žemdirbius rodyti daugiau iniciatyvos kuriant melioracijos sistemų naudotojų asociacijas

„Žiūrint į dar tolimesnę perspektyvą, norėtųsi, kad žemės konsolidavimo projektai eitų kartu su vandentvarkos projektais - tuomet melioracijos įrenginiai atsidurtų asociaciją įregistravusių žemdirbių rankose. Dabar nemažai tokių atvejų, kai drenažo daugiafunkcinė sistema turi aibę šeimininkų. Vienas iš jų dirba, o kitas Vilniuje ant sofos guli, ir dar trukdo tam dirbančiajam atlikti būtinus darbus", - pastebi V. Byla.

Projektuotojai, kurie projektuoja vandentvarkos darbus žemės ūkyje, privalo nustatyta tvarka derinti projektus su žemės savininkais. Į projektus specialistai raginami žiūrėti kūrybiškai, nemauti jų „ant vieno kurpaliaus". Tarkime, jei žemdirbio žemėje yra atsiradusi pelkė, galbūt toje vietoje logiška suformuoti šlapynę arba padaryti kūdrą. „Pirmuoju atveju galima gauti paramą, antruoju - bus kur gyvulį pagirdyti ar reikalui esant gaisrą užgesinti", - ūkišku žvilgsniu į problemų sprendimą ragino pažvelgti V. Byla.

MŪ inf.