Kaunas. Senovinės daržovės rabarbarai vėl populiarėja, juos augina ne tik maži, bet ir pramoniniai daržininkystės ūkiai, o produkcija realizuojama ir vietos rinkoje, ir užsienyje.
Viename pirmųjų Lietuvoje sertifikuotame biodinaminiame telšiškių Virginijos ir Remigijaus Gailių šeimos (kartu dirba dukra Simona, sūnūs Laimonas ir Vidmantas) ūkyje veši sodas, auginami rabarbarai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai, javai, laikoma bičių ir galvijų.
Pasak V. Gailienės, rabarbarai sugrįžta į mūsų daržus, nes naudingi sveikatai ir labai plačiai vartojami augalai, kurie nereikalauja ypatingos priežiūros. Rabarbarai atsparūs ligoms ir ištvermingi šalčiui.
Per penkerius metus ūkininkai išplėtė rabarbarų plotą iki 5 ha, kur 1,5 x 0,3 m atstumais pasodintos derlingos veislės: Lider, Viktorija ir Malinowy.
Biodinaminiame ūkyje prieš sodinimą rabarbarai tręšiami galvijų mėšlo kompostu. Pasodinus mulčiuojami javų šiaudais, pavytinta žole. Kad dirvožemis nerūgštėtų, rudenį dirva kalkinama. Trūkstant dirvoje drėgmės, šį pavasarį ir dabar, vasaros pradžioje, rabarbarai laistomi.
Biodinaminiame Gailių ūkyje auginamas 5 ha rabarbarų plotas
Nuimtą lapkočių produkciją Gailiai kasmet parduoda vienai didžiausių perdirbimo gamyklų Vokietijoje, kur gaminama per 200 skirtingų ekologiškų sulčių ir tyrelių rūšių. Rabarbarų rūgštelė pagerina šių produktų skonį ir natūraliai paryškina spalvą.
Gailiai kasmet užaugina po 50 t lapkočių, šiemet tikisi dar gausesnio (apie 75 t) derliaus. Nelaistant to pasiekti, aišku, nepavyktų.
Rabarbarų lapkočių šeima kasmet šaldo ir savo reikmėms, gamina įvairių skanėstų.
Papildo daržovių asortimentą
Eglė ir Julius Stašauskai Kėdainių r. viename mažiausių šeimos ūkių, 50 a sklype, be cheminių trąšų ir pesticidų augina įvairias daržoves, taip pat ir rabarbarus. Išaugintų gėrybių pakanka ne tik šeimai, bet ir ištikimiems klientams.
„Auginame senovinius, gautus iš mamos, žaliakočius rabarbarus ir raudonkočius Raspberry Red. Iš jų sultingų lapkočių gaminame įvairius pagardus ir cukatas“, – sako E. Stašauskienė.
Rabarbarai Stašauskų ūkyje. Tai – vienos anksčiausiai derliumi pradžiuginančios daržovės, jų lapkočiai imami jau gegužę ir birželį, nes tuo metu yra maistingiausi
Algimantas Vaupšas, ūkininkaujantis Kelmės r., be morkų, bulvių, kopūstų ir kitų daržovių, jau penkioliktus metus augina 20 a rabarbarų. Pirmuosius kerus išsiaugino iš vokiškų hibridų sėklų, vėliau juos daugino vegetatyviškai, šakniastiebio dalimis. Vokiškų rabarbarų kotai rausvi, kitokie nei įprasti žaliakočiai lietuviški.
Pasak augintojo, nemažai rabarbarų perka sulčių spaudėjai ir vyno gamintojai, per eilę metų atsirado nuolatinių klientų. Ūkis kol kas rabarbarų plotų neplečia, jų daugiau sodintų, jeigu pajustų didėjantį produkcijos poreikį.
Rabarbarai, ūkininko teigimu, mėgsta drėgmę, gerai įdirbtą, derlingą, puveningą priesmėlį ar priemolį. Šios daugiametės daržovės atželia ir pradeda augti anksti pavasarį. Jeigu trūksta drėgmės, kaip šiais metais, ne tik būna prastesnis rabarbarų derlius, bet ir kotai tampa kietesni. Rudenį rabarbarai dar kartą pjaunami, tačiau tuomet jų kotai būna kietesni, mažiau sultingi.
Ūkininkas teigia, kad auginti rabarbarus nesudėtinga, jie vienoje vietoje gali augti nepersodinti apie 10 metų, vėliau naują plotą reikia įveisti kitoje vietoje. Svarbiausia laiku išskinti užsimezgusius žiedynus, kad nenusilptų kerai.
Populiariausia veislė – Raspberry Red
Šiaulių r. ūkininkaujantys Jurgita ir Kęstutis Krištopaičiai, be smidrų ir žaliųjų žirnelių, jau aštuonerius metus augina 0,5 ha rabarbarų. Šiemet ilgai besitęsiančios šalnos pristabdė ir šių daržovių augimą, todėl pirmuosius lapkočius skynė gegužę, o pagrindinė produkcija imama visą birželį, iki liepos pradžios.
„Vėliau lapkočiuose padaugėja oksalo rūgšties, nors kiekiai nėra dideli, tačiau geriau nerizikuoti, – sako Jurgita. – Laiku šaliname žiedynus, kitaip neturėsime gero lapkočių derliaus. Juos išsukame, bet nepjauname, kad nepažeistume užsimezgusių ūglių.“
Krištopaičiai augina iš Danijos parsivežtą derlingą veislę Raspberry Red– raudonais kotais, jų nereikia lupti, todėl labai patogu vartoti šviežius, virti kompotus, spausti sultis, naudoti saldiesiems kepiniams ir šaldyti. Šiuo metu populiarėja ir jų liofilizavimas – taip išsaugoma daugiausiai vertingųjų medžiagų.
Krištopaičiai kasmet išaugina per 5 t lapkočių derliaus, kuris realizuojamas prekybos tinkle ir Šiauliuose esančioje ūkio daržovių krautuvėlėje.
Krištopaičių ūkyje auginama veislė Raspberry Red
Susidomėjimas auga
J. Krištopaitienė pastebi, kadangi rabarbarus nėra sunku auginti, gerai paruošus dirvą jie gali augti daugybę metų, todėl ateityje jų plotai, matyt, didės. Šiemet ūkininkei skambino nemažai jaunų žmonių, kurie domėjosi kaip tapti ūkininkais, iš kur įsigyti sodinamosios medžiagos ir kaip rabarbarus sodinti.
Tik įdomu, ar neatsitiks taip pat, kaip su moliūgais, kai rūpėjo tik gauti išmokas, o ne užauginti derlių?
Kuo vertingi?
Rabarbarų lapkočiuose gausu vitaminų C ir P, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, magnio, fosforo), organinių rūgščių ir kt. vertingų medžiagų.
Iš rabarbarų lapkočių gaminami kisieliai, kompotai, uogienės (ypač tinka kartu su braškėmis), marmeladai ir įvairūs konditerijos gaminiai. Lapkočiai taip pat naudojami sulčių mišiniams ir tyrelėms gaminti. Dėl originalaus skonio rabarbarai labai tinkami kepant įvairius pyragus.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)