Vilnius/Šakiai, rugsėjo 6 d. Tik dainose dainuojama, kad lino gyvenimas ilgas kaip ir pats linas. Lietuvoje, kur linai augo nuo žilos senovės, jų gyvenimas jau baigėsi. Liko tik nostalgija ir kaltų ieškojimas, kodėl mėlynžiedžių auginimas pluoštui gaminti, pirminis jų perdirbimas tapo nepatrauklus.

Pasak Šakių r. Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovo Henriko Braškio, "prieš įstojant į Europos Sąjungą žemdirbiai beveik mušėsi dėl linų auginimo kvotų. Už vieną hektarą linų valstybė skirdavo 1 500 litų, o įstojus į Europos Sąjungą subsidijos sumažėjo beveik tris kartus.

Ar reikia raginti žmones, kad jie augintų kviečius? Nereikia, nes jų auginimas yra skatinamas. Kas augins linus už dyką? Norėdama atgaivinti linininkystę valstybė turėtų sukurti specialią programą. Jeigu programos nebus, nebus ir linų. Europa buvo suinteresuota mus, priimdama į Sąjungą, išvaryti iš linų auginimo verslo. Ir padarė savo", rašo „Respublika".

Šakių rajonas - vienas linų auginimo lyderių Lietuvoje. Šiame regione būdavo užauginama daugiau nei trečdalis visų Lietuvos linų. Jau keleri metai Voniškių žemės ūkio bendrovė išimtinai verčiasi kviečių auginimu, gyvulininkyste ir nebesėja nė vieno hektaro linų.

Šiemet nedideli linų ploteliai Lietuvoje dar siūravo. Bet ne tų linų, iš kurių gaunami šiaudeliai, gaminamas linų pluoštas, verpiami siūlai, o aliejinių linų. Iš jų spaudžiamas aliejus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, aliejinių linų šiemet buvo pasėta 450 hektarų. Apie tai straipsnyje „Lietuviški linai neišlaikė Europos egzamino", rašo „Respublika".

Eltos inf.