Šakiai / Radviliškis. Šiemet šalyje deklaruota 49 136 ha kukurūzų, juos augino 2 975 ūkiai. Grūdams auginami kukurūzai kuliami vėlyvą rudenį, bet ūkininkai šiemet stengėsi išnaudoti gerus orus ir ne vienas suspėjo derlių sudoroti iki lapkričio 1 dienos.

Kukurūzų plotai jau kuris laikas mūsų šalyje išlieka daugmaž vienodi – tarp 40 ir 50 tūkst. ha. Kaip pastebi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė, maždaug prieš penkerius metus atrodė, kad kukurūzų plotai turi potencialo didėti, mat tam palankios kintančio klimato nulemtos orų sąlygos. Be to, tai augalai, labai tinkami biodujų gamybai, bet šioje srityje proveržio dar nematyti.

„Šiaip kukurūzai yra nepigus augalas. Nors jų užauginimo savikaina mažesnė negu kviečių, vis tik jiems reikia atrinkti tinkamas dirvas, turėti technologijas, visą reikalingą techniką. Reikia ir trąšų, nes be jų gero derliaus neverta tikėtis, – sako O. Auškalnienė. – Kita vertus, labai padidėjus plotams išaugtų ir ligų bei kenkėjų grėsmė, tuo pačiu padidėtų išlaidos augalų apsaugai.“

Jos nuomone, šis vegetacijos sezonas kukurūzams nebuvo pats geriausias. Visų pirma dėl drėgmės stygiaus – augalai uždžiūvo, beveik mėnesiu sutrumpėjo vegetacija, burbuolės užaugo smulkesnės. Pavasarį kai kurie augintojai nukentėjo nuo paukščių – šie išlesė vos pasėtus kukurūzų grūdus.

Augintojų patirtis: derlius vidutinis

Šakių r. Lukšių ŽŪB agronomas Jonas Bakas sako, kad visada stengiasi nusikulti kukurūzus iki lapkričio 1 dienos, taip pavyko ir šiemet. Grūdams šiemet augino dvi veisles – Lapriora ir Coryphee. Iš viso jiems buvo skirtas 115 ha plotas. Abiejų veislių derlius užderėjo panašaus dydžio – po 10–11 t/ha.

J. Bako vertinimu, tai vidutinis derlius: itin gerais metais yra tekę kulti ir po 13 t/ha, tačiau yra buvę ir tokių metų, kai tekdavo džiaugtis 9 t/ha derliumi.

Kukurūzų, kuriuos nuėmė žaliajai masei (pagrindinė veislė – SYTalisman), derlius vietoj įprastai būdavusių 45 t/ha, šiemet nesiekė ir 40 t/ha – buvo maždaug 38–39 t/ha.

Kuliamų kukurūzų grūdų drėgnis siekė 33–35 proc. „Kiek dirbu žemės ūkyje, niekada neteko kulti mažesnio kaip 30 proc. drėgnio grūdų. Atrodė, šis sezonas palyginti sausas, tačiau kukurūzų grūdai nebuvo sausesni“, – pastebi agronomas.

Nukultų kukurūzų grūdų drėgnis paprastai siekia 30 proc. ir daugiau, todėl jų išdžiovinimas iki bazinių parametrų reikalauja daug energetinių sąnaudų ir galingų džiovyklų

Maždaug 1 000 tonų kukurūzų grūdų bendrovėje buvo sunaudota grūdainio gamybai – grūdai buvo sutraiškyti ir sukimšti į plastiko žarnas. Tai puikus pašaras gyvuliams. Patogu tai, kad šiuo atveju grūdų nereikia džiovinti – jie traiškomi iš karto po nukūlimo.

Tikrojo grūdų derliaus liko tik apie 100 tonų – visas šis kiekis jau realizuotas, po 240 Eur/t plius PVM. „Kaina kur kas geresnė negu pernai ar užpernai. Jei gerai prisimenu, kaina tuomet siekdavo apie 140 Eur/t grūdų“, – sako J. Bakas.

Radviliškio r. ūkininkas Aivaras Rimkus augino apie 130 ha kukurūzų grūdams (toks plotas susidarė kartu su tėčio Kęstučio ūkyje augintais kukurūzais). Pagrindinė veislė, užėmusi 99 proc. bendro ploto – Lapriora. Šią veislę ūkis augino ir pernai.

„Manau, Lietuvoje tai pati populiariausia kukurūzų grūdams veislė. Ją pasirinkome pagal labiau patyrusių ūkininkų atsiliepimus ir rekomendacijas, nes patys kukurūzus grūdams auginame tik antri metai“, – sako A. Rimkus.

Pasak jo, 2020 m. sezonas buvo nepalyginamai geresnis – šiemet kukurūzų derlius smuko maždaug 30 procentų. Pernai jau išdžiovintų, bazinio drėgnumo grūdų derlius siekė 8 t/ha, o šiemet – tik 5,5 t/ha.

„Sakyčiau, šiemet grūdai buvo ir šlapesni, kūlėme 35 proc. drėgnio“, – pastebi ūkininkas ir priduria, kad nenorėdami rizikuoti, kukurūzus nukūlė iš karto po pirmųjų šalnų, kai augalai nudžiūvo. Nors gal, ilgiau luktelėjus, ir buvo galima kulti sausesnius. Kukurūzų kūlimas ūkyje šiemet baigėsi paskutinį spalio dešimtadienį, o pernai baigta kulti lapkritį.

Kukurūzų auginime įžvelgia didelį potencialą

Profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas atkreipia dėmesį, kad kukurūzai daug geriau nei kiti javai naudoja saulės energiją, todėl jiems reikia daugiau maisto medžiagų. Kukurūzų tręšimo principai panašūs kaip kviečių, galima įžvelgti tik mažus skirtumus, vertinant atskirų makroelementų bei mikroelementų įtaką šių augalų augimui.

Kviečiams svarbiausias grūdų derliaus dydį kontroliuojantis makroelementas yra azotas, o kukurūzams – fosforas. Net ir vešliuose pasėliuose, trūkstant fosforo, mažėja grūdų kiekis burbuolėje.

Kukurūzų pasėlyje daug aktyviau pasireiškia sinergijos efektas tarp azoto ir sieros, lyginant šį reiškinį su esamu kviečių pasėliuose. Gal dėl to lygiaverčiam derliui išauginti, kukurūzai sunaudoja mažesnį azoto kiekį.

Kitas skirtumas: kviečiams svarbiausi mikroelementai yra manganas, varis, cinkas, o kukurūzams – cinkas, boras, manganas ir kiti.

Prof. A. Šiuliausko nuomone, kukurūzus grūdams būtų galima auginti ir žemesnio (32–40 balų) našumo dirvose, kuriose vasarinių javų vidutinis derlingumas paprastai neperžengia 3 t/ha. Kukurūzai tokiose dirvose gali subrandinti 4–6 t/ha grūdų, nelygu konkretaus lauko dirvožemio savybės ir tų metų orai.

Kukurūzus grūdams būtų galima auginti ir žemesnio (32–40 balų) našumo dirvose – čia realu tikėtis 4–6 t/ha grūdų

Profesoriaus nuomone, kukurūzų biologinės savybės daug geriau „draugauja“ su lengvos granuliometrinės sudėties dirvomis, nei kitos javų rūšys. Kukurūzai dėl savo stiprios šaknų sistemos bei ilgo (apie 140 dienų) vegetacinio periodo, sugeba išauginti palyginti aukštus biomasės (tarp jų ir grūdų) derlius net ir lengvų priesmėlių žemėse, išskyrus rūgščias – pastarosios kukurūzams visiškai netinka.

Kukurūzai yra daug vėlesnės brandos augalai, o tai sumažina derliaus nuėmimo darbų grūstį rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Palyginti nesudėtinga ir nebrangi jų auginimo technologija, kurioje sąnaudos augalų apsaugai yra 35–50 proc. mažesnės negu žieminiams rapsams ar kviečiams, mažesnės ir tręšų normos. Papildomų investicijų pareikalaus tik rūgštesnių dirvožemių kalkinimas ir grūdų džiovinimas iki bazinio drėgnio.

MŪ inf.