Raseiniai / Radviliškis / Kupiškis. Dėl šylančio klimato pastarieji rudenys buvo neįprastai ilgi ir šilti, tai paskatino mokslininkus domėtis, ar nevertėtų rapsų sėjos optimalių terminų iš rugpjūčio pradžios stumtelėti arčiau rugsėjo.

Pasidomėjome, ar į mokslininkų įžvalgas ir rekomendacijas atsižvelgia ūkininkai. Dauguma jų sakė, kad žieminius rapsus sėja atsižvelgdami į orus ir į tai, kaip spėja paruošti laukus po priešsėlio derliaus nuėmimo. Įtakos turi ir pasirinkta žemės dirbimo technologija.

Raseinių rajone ūkininkaujantis Virginijus Kropaitis 100 ha rapsų pasėjo rugpjūčio 17–18 dienomis. „Rapsus taikomės pasėti per viduriuką: kad neperaugtų, žolių nepridygtų ir kad suspėtų tinkamai pasiruošti žiemai“, – aiškina V. Kropaitis.

Renkasi viduriuką – nei per anksti, nei per vėlai

Pernai jis darė eksperimentą: vienus rapsus sėjo tiesiai į ražieną, o kitus – po skutimo. Rezultatas buvo lygiai toks pats – kulta po 3 t/ha. Rekomenduojamos sėklos normos tikrai nemažina – mano, kad geriau tegul tankiau sudygsta, nes kai kurie augalai gal neištvers žiemos, kitus atėjusius stirnos nugrauš ir t.t.

„Pernai rapsuose nė karto neteko naudoti augimo reguliatorių, nes mes nedalyvavome tose olimpinėse varžybose – „Kas spės pasėti rugpjūčio 1 dienai, – šypsosi V. Kropaitis. – Kas iš to? Užsiaugina didžiausius augalus, o paskui trumpina. Pernai sėjome rugpjūčio 18 dieną ir manau tai buvo labai geras laikas. Tiesa, pernai buvo sausiau negu šiemet, tad rapsai sudygo šiek tiek prasčiau. Pasėlis buvo tikrai retas, viename kvadratiniame metre skaičiavome nuo 10 iki 30 augalų. Netolygumas matėsi ir važiuojant kombainu, byrėjo nuo 1 iki 5 t/ha rapsų sėklų."

Virginijus Kropaitis sėjos laikui renkasi „auksinį viduriuką“ – sėjo rugpjūčio 17–18 d.

Rapsai į tą patį lauką gali grįžti tik kas ketvirti metai. Įtemptai rapsų-javų sėjomainai sušvelninti V. Kropaitis renkasi tarpinius augalus, į kuriuos deda daug vilčių. Renkasi giliašaknius, kad gerai išpurentų žemę – garstyčias, ridikus. Geriausia juos būtų palikti per žiemą, kad dirvoje kuo ilgiau būtų gyvų šaknų.

„Mano žmona agronomė, ji nuolat važiuoja į laukus ir skaičiuoja sliekus. Labai norime, kad dirvos būtų gyvybingos“, – tokio požiūrio laikosi žemdirbys.

Plūgo visai nenaudoja. Taip ir žemė tausojama, ir taupomos išlaidos. „Gilios ir stiprios tarpinių augalų šaknys pačios viską padaro, nereikia jokio plūgo. Arimas 50 eurų, kultivavimas 30 eurų, sėja dar 30 eurų, o jei dar privoluoti reikia vėl apie 20 eurų. Jau toną kviečių tektų atiduoti vien už žemės paruošimą. Jei sėji vienu važiavimu – tai kaina 30 eurų ir visi darbai baigti“, – tiesioginės sėjos privalumais neabejoja V. Kropaitis.

Anksti pabaigta javapjūtė paankstino ir rapsų sėją

Radviliškio rajone ūkininkaujantis Renatas Rimavičius rapsus pradėjo sėti rugpjūčio 6 dieną, o baigė rugpjūčio 12-ąją. Anksčiausiai užsėtame 13 ha lauke jau panaudoti herbicidai nuo pabirų, planuojamas ir purškimas ir augimo reguliatoriumi.

„Kol kas trumpinti teks tik vieną lauką, nes ten jau penktasis rapsų lapelis rodosi. Tiesą pasakius, tai pirmi metai, kada mes taip anksti pasėjome. Visada sėdavome iki rugpjūčio 25 dienos, buvo atvejų, kai net iki rugsėjo 1 dienos. Žinoma, tokia vėlyva sėja – tai jau visiška loterija. Manau, kad ankstyva sėja yra geriau – suformavę stiprias šaknis, augalai geriau pasiruoš žiemoti. Gal augimo reguliatorius teks panaudoti du kartus, bet tai negąsdina – geriau tegul pasitinka žiemą pasiruošę, negu vos kvėpuojantys“, – mano R. Rimavičius.

Renatas Rimavičius šiemet rapsus pasėjo kaip niekada anksti – pradėjo nuo rugpjūčio 6 d.

Ankstyvą šiemetinę rapsų sėją lėmė sausa vasara, lengva javapjūtė. Laukai anksti atsilaisvino, tad ir sėjos dirbtinai nutempinėti link rudens nesinorėjo. Pernai Renatas rapsus sėjo keliomis dienomis vėliau negu šiemet, bet irgi pakankamai anksti. Vis tik su augimo reguliatoriais pavyko puikiai susitvarkyti.

Rapsus auginti jau išmokome, problema – pelningai parduoti

Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius ne tik kasmet sėja apie 500 ha rapsų, bet ir reguliariai dalyvauja Briuselyje vykstančiuose COPA/COGECA susirinkimuose, kur atstovauja javų, rapsų ir baltyminių augalų sektorius.

„Europoje rapsų plotai mažėja. Ir mažėja ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad vis sunkiau juos užauginti, nes daugėja kenkėjų ir ligų. Nemažai Vokietijos ūkių, anksčiau rapsais užsėdavę 25 proc. savo dirbamų laukų, dabar jų sėjomainoje teturi 15 procentų“, – europines tendencijas įvardija Z. Aleksandravičius.

Pasak jo, rapsų pakaitalas – besiplečiantys pupų plotai. „Kaip bebūtų keista, ekonomine išraiška pupos darosi patrauklesnės už rapsus. Kalbant konkrečiai apie mūsų ūkį, tai vis dar rapsams skiriame 25 proc. laukų. Bet tai nėra paprasta, reikia atsirinkti technologijas. Vieni taiko arimą – ir jie yra teisūs, kiti nearia – jie irgi teisūs. Mes tuose plotuose, kur buvo kilusių problemų, naudojame arimą, bet tai sudaro tik nedidelę dalį laukų (iki 15 proc.), nes tiesiog fiziškai neįmanoma visko suspėti suarti, o ir nereikia: turime šiuolaikiškas sėjamąsias, kurios puikiai padaro savo darbą“, – aiškina Z. Aleksandravičius.

Jo manymu, Lietuvos žemdirbiams labai didelę įtaką turi tie, kas prekiauja rapsų sėklomis, trąšomis ir chemija. Milžiniška veislių pasiūla žemdirbius dažnai tiesiog stumia į neviltį, nes labai sunku atsirinkti tinkamiausią. Tarkime, šiemet Zigmantui teko lankytis Lenkijoje vykusioje Europinėje rapsų dienoje, kuri organizuota bandymų stotyje, užsiimančioje rapsų tyrimais.

„Ten tiriama 120 rapsų veislių, iš kurių tyrėjai savo krašto ūkininkams – maždaug Lietuvos dydžio vaivadijai – rekomenduoja tik 12 tinkamiausių“, – pasakoja Z. Aleksandravičius ir sako labai pasigendantis tokių konkrečių rekomendacijų Lietuvoje.

Zigmantas Aleksandravičius rapsų sėją – net 500 ha – baigė iki Žolinės

Dėl tinkamiausio rapsų sėjos laiko kupiškėnas tikslios nuomonės neturi, nes jį apibrėžti dienomis būtų sunku.

„Jei suspėjama laiku pasėti, tai sako, kad geriausia sėti optimaliu laiku. Jei tik nespėjama ir matoma, kad labai daug sėklos liko neišsėtos, sakoma, kad nieko baisaus, galima terminą pratęsti. O koks iš tiesų tas sėjos laikas geriausias, labai sunku pasakyti. Šiemet mes pasėjome laiku – iki Žolinės. Bet kiti mūsų rajono žmonės sėjo iki pat rugsėjo pradžios. Ir manau, kad jie bus teisūs. Šilumos ir drėgmės pakanka, tai vėlinę sėją žemdirbiai tiesiog turės mažiau problemų su rapsų peraugimu“, – mano Z. Aleksandravičius.

MŪ inf.