Ukmergės. r. Nors ekologiškai išaugintų daržovių produkcija vertinama pirkėjų, tačiau ekologiškai ūkininkauti žymiai sudėtingiau nei įprastos gamybos ūkyje.

Ukmergės r. ekologiškai ūkininkaujantys Ieva ir Tomas Andriukevičiai apie 80 ha plote augina daugybę įvairių daržovių ir prieskoninių augalų, o dėl sėjomainos dar javų ir žirnių.

„Mes tęsiame savo Stragių šeimos ekologinio ūkininkavimo tradicijas, nors derlius būna perpus mažesnis, bet be pesticidų užaugintos daržovės žymiai naudingesnės sveikatai“, – sako I. Stragytė-Andriukevičienė, įsitikinusi, kad ekologija, ne tik gamyba, bet pirmiausiai mąstymo būdas, skatinantis prisidėti ir prie gamtos tausojimo.

Ūkininkai džiaugiasi, kai pavyksta tinkamai užauginti daržoves, o pasitaikančios nesėkmės skatina ieškoti priežasčių ir bandyti dar kartą, nes ekologiškai ūkininkauti žymiai sudėtingiau nei chemizuotame ūkyje.

Ieva Stragytė-Andriukevičienė didžiausią dalį ekologiškai išaugintų daržovių parduoda Vilniaus ūkininkų turgeliuose, mugėse

Augina daugiau kaip 30 rūšių daržovių

„Auginame gūžinius, Briuselio, Pekino, žiedinius ir lapinius kopūstus, ridikus, morkas, burokėlius, svogūnus, žirnius, pupas, kukurūzus, moliūgus, ropes, ridikėlius, bulves, salotas, agurkus, pomidorus, paprikas, špinatus ir daugybę įvairių prieskoninių augalų“, – pasakoja ūkininkė.

Pasak I. Stragytės-Andriukevičienės, pastaraisiais metais didėja ropių plotas. Nors šios daržovės nėra naujiena, bet norisi, kad jos atsirastų kiekvieno valgytojo rudens ir žiemos racione. Ropes galima valgyti žalias, virti, kepti, troškinti. Jų šakniavaisiuose kalcio yra keturis kartus daugiau, o vitamino C – apie 75 proc. daugiau nei bulvėse.

Ūkininkai išbandė įvairias ropių veisles, bet daugiausiai simpatijų nusipelnė kiek švelnesnio skonio veislė Purple Top Milan ir veislė Golden Ball, kurios krakmolingesnės ir žiemai įpusėjus tampa saldesnio skonio. Ūkininkų dukrai ypač patinka šių ropių šiaudeliai – vienas geriausių užkandžių mokyklos pietų dėžutėje.

Rudens derliui ūkininkai ropes sėja liepą, o dar po 2 sav. į dirvą beria juodųjų ridikų ir daikonų sėklų.

Ūkininkai išbandė įvairias ropių veisles, bet daugiausia simpatijų nusipelnė veislės Purple Top Milan ir Golden Ball

Andriukevičiai augina nemažai įvairių moliūgų veislių, iš kurių patys mėgstamiausi muskusiniai. Veislė Muscade de Provence užaugina stipriai briaunuotus, 2,5–8 kg svorio vaisius su oranžinės spalvos aromatingu, skaniu minkštimu. Veislė Waltham Butternut išsiskiria kriaušės formos, 1,5–2 kg svorio vaisiais su oranžinės spalvos saldžiu, riešutų poskonio minkštimu.

Ūkininkės teigimu, viena iš geriausių ir perspektyviausių didžiųjų moliūgų veislė Rouge vif d‘Etampes,kuri užaugina ryškios oranžinės spalvos, plokščiai apvalius, briaunotus, 4–8 kg svorio vaisius su tamsiai oranžiniu, labai skaniu minkštimu. Tinka ne tik vartoti šviežius vaisius, bet spausti sultis ir sandėliuoti.

„Moliūgai ypač gerai auga ir gausiai dera, kai nuo šaltų vėjų ir pavasario šalnų įrengiame apsaugines kukurūzų juostas. Kukurūzus sėjame taip, kad vienos juostos augalai augtų kitos juostos tarpuose (šachmatiškai)“, – pažymi I. Stragytė–Andriukevičienė.

Dėl švelnių šios žiemos orų ūkis visai neseniai – sausio pabaigoje baigė laukuose kasti morkas ir kopūstines daržoves. Dirvoje morkų šakniavaisiai puikiai išsilaikė, buvo gero skonio ir sultingi. Po truputį kasė ir prekybai ruošė pastarnokus ir šaknines petražoles, o dalį šių šakniavaisių paliko dirvoje ir iškas tik pavasarį.

Andriukevičiai didžiausią dalį ekologiškai išaugintų daržovių parduoda Vilniaus ūkininkų turgeliuose, mugėse, be to, priima individualius užsakymus.

Jeigu kokių daržovių nepavyksta parduoti ar išauga nestandartinės produkcijos, jas naudoja tėvuko ūkyje auginamų gyvulių pašarui ar kompostuoja, kad maisto medžiagos vėl sugrįžtų į žemę.

Daržovių sėja pagal gamtos ženklus

Anksti pavasarį, kai pradeda busti gamta ir pradžiūsta dirva, Andriukevičiai jau pradeda sėti daržoves. Pražydus šalpusniui, sėjami svogūnai, ankstyvieji kopūstai, pastarnokai, petražolės, ridikėliai, salotos, špinatai ir kitos ankstyvosios daržovės.

Sužaliavus gumbiniams česnakams (narcizalapiams svogūnams), sėjamos gelsvės, o žydint kiaulpienėms – morkos, pražydus ievoms – valgomieji žirniai, burokėliai ir pakartotinai (maždaug po savaitės) morkos, žydint alyvoms – agurkai, kukurūzai, moliūgai, cukinijos, lauke sodinami pomidorai ir kitos šilumamėgės daržovės. Įvairios kopūstinės daržovės sėjamos per kelis kartus.

Žalumynines ir prieskonines daržoves – špinatus, salotas, mangoldus, gražgarstes, sultenes, krapus ir kt. ūkininkė sėja kas mėnesį, kad visuomet būtų šviežių. Bazilikų, rozmarinų, mairūnų ir kitų šilumamėgių augalų daigelius išsiaugina šiltnamyje kartu su agurkų, pomidorų, paprikų ir baklažanų daigais.

„Šiais metais planuojame gal kiek praplėsti prieskoninių augalų asortimentą, atsinaujinti peletrūnus ir mėtų kolekciją“, – sako augintoja.

Dirvą pagerina natūraliomis trąšomis

„Kadangi šiuo metu išplėsti dirbamos žemės ploto galimybių neturime, todėl, kiek mums pavyksta, stengiamės laikytis sėjomainos, sėti sideralinius augalus, daugiau darbų atlikti mechanizuotai“, –pasakoja I. Stragytė-Andriukevičienė.

Prieš daržovių sėją arba nuėmus derlių, ūkininkai sėja sideralinius augalus – dažniausiai baltąsias garstyčias ir pašarinius ridikus, kurie sukaupia nemažai žaliosios masės, dezinfekuoja dirvą, mažiau priželia piktžolių. Per vegetaciją augalai tręšiami natūraliomis ekologiškomis trąšomis, planuojama dalį dirvų kalkinti.

Kadangi ūkyje dar nėra laistymo sistemos, todėl daržovių augintojai stengiasi prisitaikyti prie gamtos ritmo ir oro sąlygų, paankstindami arba pavėlindami augalų sėją.

Ar nereikės trauktis iš ekologinio ūkininkavimo?

„Kol kas esame įsipareigoję ūkininkauti ekologiškai ir tai mūsų gyvenimo būdas. Tačiau ūkyje atliekame finansinius skaičiavimus ir panašu, kad gali tekti trauktis iš ekologinio ūkininkavimo. Bet dar turime kelis metus“, – atvirai sako I. Stragytė-Andriukevičienė, pridurdama, kad priimti tokį sprendimą būtų labai sunku.

Nepaisant didėjančios ekologiškų daržovių paklausos, joms išauginti reikia daug rankų darbo, ir tai sudaro didelę produkcijos savikainos dalį. O ekologiškų daržovių derliai neretai siekia tik pusę ar trečdalį įprastų chemizuotų ūkių derliaus. Todėl augant darbo užmokesčio ir kitiems kaštams, Andriukevičiai stengiasi kuo daugiau investuoti į technologijas, kad darbas ūkyje taptų kiek lengvesnis ar paprastesnis.

Ūkininkė neslepia, kad be ES paramos sunku ekologiniam ūkiui išgyventi, vien savo lėšomis vargiai ką rimtesnio nuveiktų. Didelė dalis to, kas uždirbama, irgi investuojama į ūkį. Šiuo metu ypač stinga produkcijai laikyti pritaikytų sandėlių. Galvojama apie jų statybą. Taip pat planuojama daugiau daržovių perdirbti. Jeigu pasiseks, galbūt neteks pasitraukti iš ekologinės daržininkystės.