Vilnius. Diskutuojant apie Lietuvos galvijų veislininkystės sistemą, jos pertvarką ir pasirinktą veiklos kryptį dažnai pasigirsta, jog mūsų siekiamybė ir sektinas pavyzdys  – Estijos sistema.

Kaip veislininkystės sistema funkcionuoja šioje šalyje Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) posėdyje pasakojo Estijos gyvulių kontrolės tarnybos vadovas Kaivo Ilves. Estijoje gyvulių kontrolė veikia jau daugiau kaip 110 metų, 134 metus vedama kilmės knyga.

Jo teigimu, 2018 metais, beveik 95 proc. (beveik 82 tūkst.) karvių kontroliuojamas pieno produktyvumas, priskaičiuojama 515 bandų, vidutinis bandos dydis – 160. Vidutinis primilžis per metus beveik 9800 kg, nors, pasak K. Ilves, jau yra pasiekta ir daugiau kaip 10 000 kg primilžis iš holšteinų. Vidutinis riebalingumas – 3,91 proc., baltymingumas – 3,39 proc.

Primilžis kasmet didėja, nors karvių skaičius – atvirkščiai, kasmet vis mažėja. Ypatingai ryškūs skaičiaus mažėjimai įvyko pieno krizės metu. „Vidutinis bandos dydis taip pat didėja, tačiau mes juokaujame, kad Estijoje sunku surasti vidutinį ūkį. Yra labai daug 10-50 karvių ūkių, bet didžioji dalis gyvulių yra bandose nuo 300 iki 600 karvių. Kaip ir visur, maži ūkiai stabdo savo veiklą“, - sakė K. Ilves.

Estijai atkūrus nepriklausomybę, visas kontrolės funkcijas perėmė valstybė. Veislininkystės inspekcijai priklausė kontrolės institucijos, visos veislininkystės organizacijos buvo privatizuotos ūkininkų.

Apie Estijos sistemą LŽŪT posėdyje pasakojo Estijos gyvulių kontrolės tarnybos vadovas Kaivo Ilves

Estijos veislininkystės inspekcija 2003 metais buvo reorganizuota ir tapo Estijos Veterinarijos ir maisto tarybos dalimi. Pieno produktyvumo kontrolės organizacija buvo valstybinė, tačiau 2014 m. – privatizuota, bet ir po to Vyriausybei priklauso didžioji akcijų paketo dalis (virš 93 proc.). Likusios akcijos priklauso Estijos gyvulių veisėjų asociacijai, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmams, Estijos kiaulių veislininkystės asociacijai, kitiems smulkiems akcininkams.

Dabar Estijos Veterinarijos ir maisto taryba atlieka veislininkystės priežiūros funkcijas, o ūkininkai yra veislininkystės asociacijų savininkai, šešios iš tų asociacijų jų priklauso Estijos veislininkystės asociacijai.

„Neseniai pasikeitus ES veislininkystės reglamentavimui, naujo reglamento nuostatos buvo perkeltos ir į Estijos teisės aktus. Taip pat yra naujas Ūkinių gyvūnų veislininkystės aktas, kuris nurodo, kad veislininkystės asociacijos privalo gauti veiklos licenciją ir kiekvienai veislei turėti veikiančią veislininkystės programą. Pokytis tarp naujos ir senos sistemos – pagal naujus reikalavimus gyvulių produktyvumo kontrolė yra dalis veislininkystės veiklos, seniau produktyvumo kontrolė galėjo būti atskirai licencijuojama ir sertifikuojama“, - kalbėjo K. Ilves.

Didžiausia šalyje - Estijos gyvulių veisėjų asociacija (ABAE) priklauso ūkininkams, įkurta 1993 m. kaip juodmargių galvijų asociacija, 2003 m. susijungusi su Estijos žalųjų asociacija, prie jų prisijungė ir mėsinių galvijų veisėjai.

Dabar, anot K. Ilves, šiai organizacijai priklauso 558 pieninių ir 370 mėsinių galvijų ūkininkai, kurie laiko beveik 90 proc. visų Estijos galvijų. ABAE turi savo veislininkystės specialistus visuose šalies regionuose, sėklinimo stotį, veislinės medžiagos pristatymo į regionus tarnybą bei prieš keletą metų atidarė surinkimo punktą eksportui ir importui.

Asociacija užsiima veislininkystės programų įgyvendinimu, veda kilmės knygas, jie atsakingi už linijinį karvių vertinimą, veislinės medžiagos rinkimą ir pardavimą, taip pat teikia sėklinimo ir konsultavimo paslaugas, organizuoja galvijų parodas, eksportą.

Estijoje veislininkystės veiklai teikiamos subsidijos: valstybė gali finansuoti iki 100 proc. kilmės knygos vedimo bei 70 proc. produktyvumo kontrolės išlaidų. „Tam, kad galėtų pretenduoti į subsidijas, organizacijos turi iš Veterinarijos ir maisto tarybos gauti licenciją bei turėti patvirtintą veislininkystės programą mažiausiai vieneriems metams“, - sakė svečias iš Estijos, pridurdamas, kad yra ir viena biurokratinė procedūra – reikia gauti ūkininko leidimą jo vardu teikti paraišką paramai.

Subsidijos mokamos atsižvelgiant į realias veislininkystės veiklos išlaidas, jos skiriamos gyvuliui, kurio produktyvumas yra kontroliuojamas. Tik arkliams veikia kiek kitokia sistema.

Po K. Ilves kalbėjusi Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė priminė, kad ir Lietuvoje dalis veislininkystės sistemos funkcijų – priežiūra ir kontrolė – perėjo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, teisėkūra liko ŽŪM. „Kaip ir lyginant su geruoju Estijos pavyzdžiu, nuo liepos Pieno tyrimai tampa UAB, tik mūsų atveju – visas 100 proc. akcijų priklauso valstybei“, - kalbėjo V. Žoštautienė, priminusi, kad dabartinė ŽŪM pozicija yra, jog AB „Lietuvos veislininkystė“ nebūtų privatizuojama.

Lietuvos žemės ūkio taryba aptarė ir genominio tyrimo finansavimą, o apie veislininkystės sistemą galiausiai nuspręstą diskutuoti ir kitame LŽŪT posėdyje.

MŪ inf.