Basf A1 2024 11 19 Basf m1 2024 11 19
Ūkis
Jau laikas genėti vynmedžius

Trakai. Vynmedžių augintoja Aida Gaigalaitė–Valatkevičienė prieš dvi savaites šiltnamyje nuskynė paskutines vynuogių kekes, o vynuogių sode, kuraugina per 300 vynmedžių veislių, pradėjo svarbų darbą – genėjimą.

Šie metai buvo palankūs vynmedžių auginimui: žiemą nebuvo didelių šalčių, augalai gerai peržiemojo, nepasitaikė ir pavasarinių šalnų, o vasarą užteko ir šviesos ir šilumos, tad sulaukta gausaus vynuogių derliaus.

Saulėtą, šiltą vasarą vynuogės pradėjo nokti 2–3 savaitėmis anksčiau. Šiemet užderėjo ir vėlyvosios veislės, sunoko netgi pačios vėlyvosios vynuogių veislės, kaip Svaja, Edelweis, Swenson Red, Nora, Taifi, Tereza,Estera, Medeinė,Alwood, Valiant ir kitos, jų kekės išaugo gražesnės, stambesnės, o uogos didesnės ir saldesnės nei įprastai.

Bioversija m7 2024 11 19

Aida Gaigalaitė paaiškino, kad vynuogyne nuskynus vynuoges, ūgliai pradeda medėti ir vynmedžiai pradeda ruoštis žiemai. Vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje, kai nukritę lapai sugrėbti ir išnešti iš vynuogyno (juos galima sudeginti arba atiduoti perdirbimui), aplink augalus perkasta žemė ir augalai jau nupurkšti 2 proc. vario sulfato tirpalu, patręšti rudeninėmis kalio ir fosforo trąšomis, reikia sulaukti pirmojo šaltuko, ir galima vynmedžius genėti bei mulčiuoti durpėmis.

Svarbu išmanyti genėjimo technologiją

A. Gaigalaitė sakė, kad vynmedžiai reguliariai ir gausiai derėtų, juos reikia nuolat ir teisingai genėti. Genėjimu yra palaikoma vynmedžio krūmo forma, reguliuojamas ūglių ir pumpurų kiekis, tada vynuogių kekės tolygiai pasiskirsto krūme, uogos prisirpsta anksčiau ir išauga didesnės.

Pasak augintojos, vynmedžiai įprastai genimi visą vasarą (žaliasis genėjimas), rudenį ir pavasarį, o pagrindinis genėjimas atliekamas rudenį ar žiemos pradžioje, nukritus lapams, esant lauko temperatūrai ne daugiau kaip 6 °C šilumos. Augalai genimi sekatoriumi, stengiantis, kad pjūvis būtų kuo mažesnio paviršiaus ir lygus. Storos vynmedžių šakos pjaunamos pjūkleliu.

Formavimas vėduokle prieš genėjimą žiemo pradžioje

A. Gaigalaitė dalinosi patirtimi, kad visas vynmedžių šiųmetes šakas geni palikdama po 2–3 pumpurus, vidutiniškai ant krūmo palieka po 30–40 pumpurų. Toks šalčiui atsparių vynmedžių genėjimas pasiteisino formuojant vėduoklę, dvipetį, vienpetį kordoną ar tiesiog formuojant laisvai. Vynuogininkė ant senos horizontalios šakos užaugusias šakas patrumpina, palikdama 2–3 pumpurus.

Tad laikui bėgant susiformuoja senos medienos ragelis, kuriame yra daug miegančių pumpurų. Jei po pavasarinių šalnų nušąla pumpurai, labai dažnai šakos atželia iš miegančių pumpurų. Tokiu būdu atstatoma vynmedžio forma ir neprarandama derliaus dalies.

Pasak A. Gaigalaitės, vėliau, jau vasarą, išaugusios šakos yra išretinamos, paliekant sveikiausias ir esančias arčiau kamieno vieną ar dvi šakas. Visas kitas ne vietoje užaugusias šakas taip pat reikia išlaužyti. Tada ant vienos horizontalios šakos užauga apie 10–20 vaisinių šakų (tarpai tarp vertikaliai augančių apie 10 cm, kad geriau vėdintųsi), kurios kitą žiemą vėl bus nukirptos, paliekant po 2–3 pumpurus (vienpetis kordonas).

„Įsivaizduokime, kad pirmais metais užsiauginame vieną šaką – tai bus kamienas, – aiškino vynuogininkė. – Vėlai rudenį šaką patrumpiname ties ta vieta, kur norime, kad kitais metais išsišakotų. Antrais metais užsiauginame iš kamieno dvi šakas ir jas atlenkiame horizontaliai į vieną ir į kitą pusę (kitas šakas pašaliname) ir pritvirtiname prie ištemptos vielos. Trečiais metais iš horizontalių šakų išaugusias vertikalias šakas patrumpiname, palikdami po 2 pumpurus. Taip formuojamas dvipetis kordonas“.

Formavimas vėduokle po genėjimo

A. Gaigalaitė aiškino, jog dažnai mėgėjai klausia, tai kas ta šiųmetė šaka ir kur tie pumpurai? Atsakymas paprastas – tai šaka, kuri užaugo šiais metais ir po kiekvienu lapu suformavo pumpurą, iš kurio kitais metais užaugs naujos vaisinės šakos. Šaka kuri derėjo – nebederės. Derės ant jos užaugusios naujos šakos. Genime tam, kad galėtume reguliuoti derliaus kiekį, jo vietą ir kokybę.

Vynuogių augintoja pastebi, kad sunkiausia formuoti vynmedį pirmuosius kelerius metus, kol išgauname formą. Tai lemia mūsų klimato sąlygos – šaltos žiemos. Turime vynmedžių negailėti ir genėti, patrumpinti vasarą šakas, retinti derlių, suformuoti storas ir stiprias šakas, kad augalai gerai peržiemotų. Kuo storesnės šakos, tuo jos sukaupia daugiau maistinių medžiagų, suformuoja daugiau miegančių pumpurų ir geriau peržiemoja. Suvargusios, negenėtos plonos šakelės bus neatsparios ligoms, blogai sumedės ir žiemą nušals.

Jauniausias dvipetis 4 metų kordonas po genėjimo

Dalį (apie 20 proc.) nenukirptų vynmedžių ūglių galima palikti ir pavasariui, tada lengviau atitaisyti šalčio padarytus nuostolius, jei žiema pasitaikytų labai šalta arba jei auginate jautresnes šalčiui vynmedžių veisles. Pavasarį, nugenėjus likusius ūglius ir jiems pradėjus „ašaroti“, savaitei susilaikys pumpurų brinkimas ir jų sprogimas, taip vynmedžiai apsisaugos nuo pavasarinių šalnų. Pumpurų sprogimą galima sulėtinti ir anksti pavasarį nupurškus augalus 3 proc. koncentracijos geležies sulfato tirpalu.

Ar reikia žiemai dengti?

Aida Gaigalaitė augina ištvermingas šalčiui (kurios ištveria – 27–40 oC šaltį) veisles ir žiemai jų nedengia, tačiau dengia ir kitiems pataria dengti jaunus, iki 3 metų amžiaus, vynmedžius. Augintojams pataria dengti ir neatsparias šalčiui vynmedžių veisles: juos prieš šalčius reikia prilenkti prie žemės ir uždengti eglišakėmis arba užpilti durpe, nes šaknys yra jautriausia vynmedžio dalis.

Uždengti galima tik tada, kai yra bent lengvas šaltukas, nes jis vynmedžiams gali būti naudingas: augalai geriau užsigrūdina ir pripranta prie žemėjančios temperatūros, tad keli laipsniai šalčio yra nepavojingi. Vėliau, artinantis dideliems šalčiams, jautresni vynmedžiai visiškai uždengiami.

Eglišakės savo svoriu vynmedžius prispaudžia prie žemės, ir kada tokius suformuotus kupstus apsninga, augalai po sniegu gerai žiemoja, nereikia jokių papildomų dengimų. Beje, prieš dengimą patartina padėti nuodų nuo pelių ir kitų graužikų arba jei bijote pelių – tiesiog storiau mulčiuokite durpėmis.

Šiltnamyje auginamus vynmedžius rudenį gausiai palaistykite, o žiemą pasnigus – iš lauko prineškite sniego ir juo apdėkite krūmus.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + prenumerata 2025

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kiek jūsų ūkyje yra nuosavos ir nuomojamos žemės?
    Visos apklausos