Kaišiadorys. Šviežių krevečių užsimanę ir jų Lietuvoje neradę gurmanai įsuko iki tol negirdėtą mūsų šalyje verslą. Netoli Rumšiškių įsikūrusiame „Local Ocean“ ūkyje, didžiuliuose baseinuose, naudojant tropinių vandenynų vandens kopijavimo technologiją, auginamos krevetės, kurių paklausa jau skaičiuojama tonomis. „Local Ocean“ vadovas Algirdas Krupskis pristatydamas krevečių ūkį pabrėžia, kad ši idėja kilo ne tik iš gurmaniškų, bet ir ekologinių paskatų.
„Pasidomėję, kaip krevetės auginamos Azijos, Pietų Amerikos žemynuose, buvome šokiruoti, kokią žalą aplinkai ir visuomenei daro ten esantys masiniai krevečių ūkiai. Todėl nusprendę Lietuvoje įkurti krevečių ūkį, ypatingą dėmesį skyrėme tvarumui, ekologijai ir perdirbimui. Pastatėme 1500 kvadratinių metrų ploto ūkį, kuris neturi neigiamo poveikio aplinkai, o auginamos krevetės yra ekologiškos, nenaudojami jokie antibiotikai, augimo hormonai ir chemikalai“, – sako A. Krupskis.
2017-aisiais krevečių ūkį pradėję kurti lietuviai daugelį mėnesių užsiėmė bandymais, tyrimais ir ieškojimais. Pagaliau pavykus užauginti pardavimui tinkamų vėžiagyvių, praėjusių metų pradžioje „Local Ocean“ žengė į rinką: šviežiomis lietuviškomis krevetėmis imta prekiauti įmonės interneto svetainėje, taip pat ekologiškose krautuvėlėse, o dabar ir didžiosiose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.
Lietuviškų krevečių augintojai džiaugiasi, kad 2020-ųjų gruodis buvo rekordinis: mėnesio pardavimai išaugo apie 10 kartų. Prie to prisidėjo ir nauja partnerystė su lietuvišku prekybos tinklu.
Į „Maximos“ parduotuves keliauja maždaug trečdalis „Local Ocean“ užauginamų krevečių „derliaus“ ir prekyboje neužsibūna – žmonės jas išperka per kelias dienas.
Jautrūs ir lepūs sutvėrimai
„Local Ocean“ vadovas A. Krupskis pažymi, kad dėl didėjančios taršos krevečių ištekliai vandenynuose mažėja, taigi krevečių ūkių persikėlimas į uždaras sistemas yra natūralus procesas. Tai leidžia paprasčiau patenkinti vartotojų poreikius, be to, kai ūkiai įsikūrę arčiau vartotojo, išvengiama transportavimo kaštų ir aplinkos taršos.
Tiesa, Europoje krevečių auginimas dar yra naujovė, nors rinka šiame žemyne didžiulė. A. Krupskis sako, kad artimiausias jam žinomas krevečių ūkis įsikūręs Vokietijoje. Tam didelę įtaką turi sudėtinga technologija ir krevečių reiklumas.
„Pirmaisiais metais, kuomet kūrėme ekosistemą ir ją tobulinome, praradome ne vieną krevečių partiją. Tai yra labai jautrūs ir lepūs sutvėrimai, reaguojantys net į menkiausius pokyčius. Pavyzdžiui, be deguonies vandenyje krevetės gali išgyventi tik 15 minučių, tad deguonies tiekimas į baseinus negali niekada nutrūkti“, – paaiškina A. Krupskis.
„Local Ocean“ patalpose ištisą parą palaikoma tropinė drėgmė ir 30 laipsnių šiluma, o vandens temperatūra nenukrenta žemiau 27 laipsnių. Krevetės auginamos 25 atskiruose vandens rezervuaruose – nuo mažiausių, 3 kubinių metrų tūrio, kuriuose krevetės aklimatizuojasi ir bręsta, iki 54 kubinių metrų baseinų, skirtų suaugusioms krevetėms įmisti.
Vanduo čia taip pat ypatingas: jo sandara tokia pat, kaip tropinių vandenynų, kad krevetės jaustųsi „kaip namie“. Įmonės darbuotojai visą parą prižiūri ir realiu laiku valdo baseinų mikrobiologinę ir cheminę sudėtį, temperatūros ir vandens cirkuliacijos režimus. Tad nuo natūralių sąlygų skirtumai tik du: baseinuose nėra pavojų krevetėms keliančių plėšrūnų ir maisto ieškoti nereikia.
Planuoja plėstis
Kaip paaiškina A. Krupskis, krevečių veisimas ir auginimas yra dvi skirtingos veiklos, kurioms reikalingos skirtingos technologijos. Kol kas Lietuvoje vėžiagyviai tik auginami.
Litopenaus Vannamei veislės krevečių mailius į Lietuvą atkeliauja lėktuvais iš JAV. Pirmąsias kelias dienas gyviai aklimatizuojasi ir adaptuojasi, o pasibaigus karantinui keliauja į pirminius auginimo rezervuarus. Po mėnesio ūgtelėjusios krevetės perkeliamos į vidutinio dydžio talpas, dar po mėnesio suleidžiamos į pagrindinę auginimo sistemą. Prekybai tinkamą 17–25 gramų svorį krevečių mailius pasiekia per maždaug tris mėnesius.
Kad užtikrintų nuolatinį tiekimą pirkėjams, ūkio rezervuaruose įvairiais brandos etapais vienu metu auga per ketvirtį milijono krevečių, o per mėnesį prekybai paruošiama apie toną šviežių krevečių.
„Local Ocean“ direktorius užsimena turintis kur kas didesnių užmojų: jau paruošti ūkio plėtros planai, Lietuvoje numatoma imtis ir krevečių veisimo. Naujojo ūkio pajėgumai bus penkiskart didesni nei dabartinio, taip pat numatoma integruoti gamybos valdymo programinę įrangą, kad reikėtų mažiau mokslinio personalo.
Didysis lietuvių tikslas – sukurti visiškai automatizuotą gamybos procesą ir išplėsti krevečių auginimą visoje Europoje.
„Į Europą iš Azijos ir Pietų Amerikos kasmet importuojama apie 400 tūkst. tonų krevečių, tačiau Europoje yra tik keletas jų ūkių, kurie visi kartu sudėjus pagamina mažiau nei 50 tonų krevečių per metus. „Local Ocean“ nori pakeisti šią situaciją ir padėti verslininkams įkurti daugiau krevečių ūkių visoje Europoje, naudojant mūsų kuriamą technologiją“, – ambicijomis dalinasi A. Krupskis.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūkis, kuriame karvės jaučiasi kaip namie
2024-10-11 -
Populiarėja graikinių rieštumedžių sodai
2024-10-09 -
Paslaugos – papildoma ūkio veikla
2024-10-08
Skaitomiausios naujienos
-
Kada ir kokios išmokos bus mokamos
2024-10-08 -
Tiesioginių išmokų avansai – spalio viduryje
2024-10-01 -
Iki laukų su technika – tik pažeidžiant Kelių eismo taisykles?
2024-09-17
(0)