Šakiai, liepos 24 d. Kaimo žmogus, priverstas gyventi tik iš natūrinio ūkio, brangina kiekvieną už savo darbą gautą papildomą litą ir ypač skaudžiai išgyvena kiekvieną praradimą. Taip pastaruoju metu nutinka tiems kaimo gyventojams, kurie sumano papildomai užsidirbti pardavę mėsinės veislės veršelius. Supirkėjai skelbia vienokią supirkimo kainą, o tikrovėje ji yra kur kas mažesnė.

„Brangiai perkame buliukus ir mėsines telyčias nuo 2 savaičių iki 2 mėn. amžiaus. Sveriame vietoje, atsiskaitome iš karto, paimame greitai", „UAB perka pienu girdomus buliukus, mėsines, paprastas telyčaites, belgų. Moka 6–18 proc. PVM", „UAB nuolat brangiai perka veršelius nuo 2 savaičių iki 2 mėn., nuo 50 iki 80 kg", „Veršelius 45–80 kg, mokame PVM, atvažiuojame ir dėl vieno veršelio".

Tokiais ir panašiais skelbimais rajoniniuose laikraščiuose ūkininkai raginami parduoti galvijų prieauglį. O pastaruoju metu supirkėjai klientus vilioja pažadais mokėti itin aukštą kainą už veislinius, ypač už Belgų mėlynųjų veislės veršelius, jų mišrūnus. Deja, ūkininkams neretai tenka nusivilti.

Šakių rajono Kidulių seniūnijos Aleksandravos kaimo gyventoja Birutė Valaitienė, auginanti Lietuvos juodmargių veislės melžiamas karves, nusprendė jas apsėklinti mėsinių Belgų mėlynųjų galvijų veislės reproduktoriaus sėkla. Tikėjosi, kad karvių atsivesti mišrūnai veršeliai tiks galvijų supirkėjams ir jie sumokės po 11 litų už kilogramą gyvojo svorio. Už 2 mėnesių veršelį ji planavo gauti apie 1 tūkst. litų.

Atvykę supirkėjai, vos metę akį, „nustatė": tai ne Belgų mėlynųjų veislės palikuonis. Dokumentai rodė, jog veršelis yra Belgų mėlynųjų veislės mišrūnas, tačiau supirkėjai į kalbas nesileido. Esą, jei taip brangiai mokės, patirs nuostolių.

Sėklintojų darbą patvirtina dokumentai

Už Belgų mėlynųjų veislės palikuonį supirkėjai žada apie 11,5 lito, o už paprastą pieninės karvės veršelį – tik apie 6,5 lito. Susidaro 400–500 litų skirtumas. Jei septynios karvės kasmet atsivestų po tokį veršelį, tai už juos gauti maždaug 7 tūkst. litų per metus natūrinio ūkio šeimininkams būtų didelė paspirtis.

Pasirodo, didžiausias supirkėjų „koziris" – ant veršelio kailio nėra pilkšvai melsvos dėmės, būdingos Belgų mėlynųjų veislės galvijams. Nors ūkininkė ir jos karvę sėklinęs patyręs sėklintojas Leonas Brazauskas rodė dokumentus, liudijančius apie veislinį bulių – reproduktorių; papildomą raumens juostą ant veršelio šlaunų, kurios neturi pieninių veislių veršeliai ar suaugę galvijai.

„Vis dažniau mus kaltina nepelnytai. Supirkėjui lengviausia taip atsakyti žmogui, kai jis ima piktintis, jog už parduodamą gyvulį negaus tiek, kiek planavo", – kalbėjo L. Brazauskas, kuris kiekvieną kartą, apsėklinęs karvę, ūkininkui išrašo pažymą, kurioje nurodyti reproduktoriaus duomenys. Kai nusiskundimų dėl esą neteisingai apsėklintų karvių ėmė daugėti, L.Brazauskas savo lėšomis atliko paskutiniojo B. Valaitienės veršelio DNR tyrimą laboratorijoje Baisogaloje (Radviliškio rajone). Tyrimo rezultatai patvirtino: palikuonis tikrai yra Belgų mėlynųjų veislės. Nors ant jo kailiuko ir nesimato pilkšvai melsvo atspalvio lopinėlio.

L. Brazauskas atmeta priekaištus dėl sėklintojų sukčiavimo. Pigiausiai jo atliekama sėklinimo procedūra kainuoja 30 litų, apsėklinimas Belgų mėlynųjų veislės reproduktoriaus sėkla – 37 litus. Ar daug galima pralobti iš 5 litų kainos skirtumo? Sėklintojų veiklą kontroliuoja veislininkystės inspektoriai, sėklintojai perka tik sertifikuotą sėklą iš veislynų.

Pasak Šakių rajono Valstybinės maisto bei veterinarijos tarnybos vadovo Juozo Žemaičio, tarnyba turi duomenų bazę, į kurią suvedus sėklinimo metu gautos pažymos duomenis, galima pasakyti, kokios veislės yra galvijas. Tokius atvejus, kai žmogus už parduodamą veršelį gauna ne tiek, kiek planavo, jis pavadino paprasčiausia supirkėjų apgavyste.

Ūkininkams reikia vienytis

Supirkėjai tikino siūlą tokias kainas, kokias diktuoja rinka. Ir tik jie sprendžia, koks gyvulys yra kokios veislės ir kiek jis vertas. Tai, kad žmogus dokumentais gali įrodyti gyvulio veislę, supirkėjų nedomina.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, nuolat sekantis ir tyrinėjantis gyvulininkystės sektoriaus veiklą, teigė, kad ūkininkas pats sprendžia, kam parduoti savo produkciją, o kam ne. „Supirkėjai naudojasi tuo, kad kaimo žmogus vis dar yra patiklus ir baikštus", – kalbėjo A. Gapšys. Jis pataria žemdirbiams neparduoti supirkėjui gyvulio, jei jis telefonu žada vienaip, o atvažiavęs – kitaip. Dar geriau, jei pavieniai ūkininkai, parduodami savo produkciją, kooperuotųsi – tada, A. Gapšio manymu, ir supirkėjai nebūtų tokie įžūlūs.

LŽŪKT gyvulininkystės konsultantas Edmundas Paulauskas, domėjęsis Belgijos mėlynaisiais, teigia, kad sukryžmintų pieninių veislių karvių su Belgijos mėlynaisiais prieauglio mėsinės savybės ne blogesnės nei kai kurių veislių grynaveislių mėsinių galvijų. Belgijos mėlynųjų mišrūnus superka įvairios įmonės ir parduoda Prancūzijoje, Belgijoje, Izraelyje ir kitose šalyse, jų paklausa labai didelė. Pieno ūkiui, pardavus mišrūnus, tai garantuoja nemenkų papildomų pajamų, nes už 1 mėnesio veršelį galima gauti 1,2 tūkst. litų ir daugiau (10–13 Lt/kg).

MŪ inf.