Derlius gausesnis už pernykštį, bet kai kur prastesnės kokybės
2020-08-17

Vilnius. Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys ir vėjai, išguldę pasėlius.  

Liepos trečiąjį dešimtadienį Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyrius prognozavo, kad šių metų šalies grūdinių augalų derlius bus didesnis negu 2016-2019 metais, tačiau neviršys rekordinio 2015-ųjų derliaus, siekusio 6,5 mln. t.

LAEI duomenimis, įvertinus deklaruotus pasėlių plotus bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro pateiktas prognozes apie pasėlių vidutinį derlingumą, šiemet šalyje laukiama 6,38 mln. t grūdų derliaus.

Jeigu prognozės pasitvirtins, tai jis būtų beveik 1 mln. tonų didesnis už pernykštį ir apie 2 mln. tonų didesnis negu gauta užpernai. Šių metų derlius Lietuvoje gali būti antras pagal dydį per pastarąjį dešimtmetį.

Javapjūtės pradžią sunkino šlapios dirvos ir dažni lietūs, tačiau rugpjūčio mėnuo atnešė darbams palankesnius orus. Kaip jau įprasta, pirmiausiai buvo nukulti žieminiai miežiai. Šiemet jie pradėti kulti maždaug liepos 8-10 dienomis, ir tai nebuvo itin ankstyva miežiapjūtės pradžia. Sausais metais žieminių miežių pjūtis yra prasidėjusi dar birželio pabaigoje.

Laukuose jau nebematyti žieminių rapsų pasėlių, daug kur baigiami kulti ir žieminiai kviečiai. Kuliami žirniai.

Dar lieka vasarinių javų laukai, kurių šiemet, kaip rodo pasėlių deklaravimo duomenys, yra santykinai mažiau negu ankstesniais metais, kadangi buvo auginama daug žieminių javų.

Geriau negu pernai

Javapjūtei persiritus į antrąją pusę, jau galima pasamprotauti ir apie kai kuriuose šiųmečio derliaus rezultatus.

„Šiais metais negalime bėdavotis. Derliai gražūs ir geri. Orai irgi leidžia žemdirbiams nusiimti juos. Gal net rekordinius derlius turėsime šiemet, kiekiai bus didesni nei ankstesniais metais“, – BNS sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, jog derlius šiemet sieks vidutiniškai apie 7 tonas iš hektaro, o kai kurie ūkiai prikūlė net po 8,5 tonos: „Pernai panašiu metu derlingumas buvo apie 5,8 tonos. Šiemet geriau nei ir 2018 metais. Todėl ta palyginamoji bazė tokia žema, todėl šiemet toks šuolis.“ 

Apie 200 narių jungiančios Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis irgi įsitikinęs, kad šių metų ekologiškų pasėlių derlius bus gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau kokybe nusileis. 

„Grūdas smulkesnis, kitur net neužmegztas, atrodo, varpa yra, bet joje viskas tuščia. Kviečių kokybė prastesnė nei pernai. Žiemos dovanėlė ekologiniuose pasėliuose – neiššalusios vasarinės kultūros. Pas ką buvo sėti žiemkenčiai po avižų ir miežių, jie neiššalo. Rapsas irgi smulkesnis“, – BNS sakė S. Daniulis. 

Išguldyti pasėliai - nuostoliai

I. Jankausko teigimu, daugiau negu pusėje ūkių yra liūčių išguldytų pasėlių.    

„Grūdai mažesni, ypač Šakių regione. Net 60 proc. ūkininkų, auginančių grūdines kultūras, nurodo, kad laukuose žalos padarė liūtys. Daugiau nei pusė ūkininkų patyrė vienokių ar kitokių išgulimų. Dar šaltas pavasaris, kruša. Toks pakankamai įtemptas metas ir grūdai kažkaip nesusiformavo, nors kiekio nemažai, bet kokybine prasme nelabai gerai“, – BNS sakė I. Jankauskas.   

A. Stančiko teigimu, gamtos stichijos ypač pasidarbavo vidurio Lietuvoje: „Tai kruša, tai liūtys, suguldyta labai daug pasėlių, tai ten nei kiekio, nei kokybės“. 

Tačiau jis džiaugiasi, kad Žemaitijoje, kur nederlingos žemės, kviečių byra apie septynios tonos iš hektaro: „Anksčiau penkias pasiekti būdavo labai gerai“. A. Stančikas spėja, kad išguldyti buvo per daug tręšti javai. 

„Silpnesni tokie javai gamtos stichijoms, ir greitai juos suguldė. Nesitikėjo žemdirbiai, kad taip bus. Mažiau patręšti gal reikėjo, tada jis tvirtesnis, tas javas būna, bet derlius mažesnis. Bet gal geriau mažesnis derlius ir nuimtas, nei geras, bet paliktas laukuose“, – kalbėjo ūkininkaujantis parlamentaras.     

Pasak I. Jankausko, ūkininkai iš pradžių ėmė šiek tiek drėgnus grūdus, todėl papildomai kainavo džiovinimas.  

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai