Šakiai. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje verda darbai – pačioje šių metų pabaigoje planuojama atidaryti naują 700 vietų melžiamų karvių kompleksą. Pasak bendrovės vadovo, pasiryžti milijoninėms investicijoms paragino pats gyvenimas.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sako, kad įgyvendinti grandiozinį projektą ėmėsi dėl to, jog gyvulininkystės komplekse naudojamos technologijos ėmė senti. „Su kolektyvu pasiekėme labai neblogų rezultatų, bet visos mūsų technologijos pradėjo senti. Bendrovės fermos buvo rekonstruotos prieš 12 metų, viskas tuomet buvo daryta savo jėgomis. Tapo aišku, kad nediegdami naujovių, ilgai netempsime“, – aiškina P. Puskunigis.

Svarstytas ir variantas remontuoti esamą karvių kompleksą. Tačiau tai pasirodė neįmanoma – remonto ir renovacijos darbams būtų galima skirti vos 4 valandas per parą, nes visą kitą laiką „fabrikėlis“ sukasi. Tai reiškia, kad norint renovuoti senąsias fermas, gyvulius kažkur reikėtų iškelti, tačiau tokios „atsarginės“ fermos bendrovė neturėjo.

„Naują investiciją nulėmė ne tas faktorius, kad mes matome šviesią pieno ūkį ateitį ar kažko labai optimistiško tikimės. Projektą parengėme prieš penkerius metus ir visą tą laiką tempėme, atidėliojome, tačiau pamatėme, kad atėjo laikas imtis darbų. Iš 700 mūsų turimų melžiamų karvių 200 buvo laikomos katastrofinės būklės fermoje. Tai ir nusprendėme šios fermos rekonstrukciją daryti su didele plėtra. Po rekonstrukcijos vietoj 700 karvių galėsime laikyti 1 200“, – būsimos plėtros mastus apibrėžia bendrovės vadovas.

„Naujajam kompleksui pasirinkome 50 vietų karuselės tipo melžimo aikštelę“, – sako Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis

Pienininkystės sektorius jau ne vieneri metai patiria sunkumų, pieno kainos, vos pakilusios iš duobės, krenta dar žemiau dugno. Natūralu, kad įmonių vadovai, siekdami rentabilaus ūkininkavimo, apgalvoja įvairiausius, net ir pačius drastiškiausius variantus. Ne išimtis ir Griškabūdžio ŽŪB. Tačiau ištverti sunkius laikus verčia įdirbis, sukaupta ilgametė patirtis, galų gale – žmogiškasis faktorius.

„Panaikinus gyvulininkystę, mažėtų ir darbuotojų skaičius: vietoj dabar dirbančių 90 žmonių, gal dvylika beliktų. Kaip paleisti tuos žmones? Supraskite – tai labai skausminga, ypač kai dirbi su jais daugiau kaip 25 metus. Man asmeniškai ši investicija yra vos ne per prievartą, iš reikalo. Tačiau turime puikius specialistus, kurie nori dirbti, uždirbti, todėl tenka suktis“, – atvirai kalba vadovas.

Pagrindinis pašaras – kukurūzų silosas

Aštuoneri metai bendrovė pieną parduoda „Žemaitijos pienui“. P. Puskunigis sako, kad jo darbo principas – reikalavimas kasdien gauti labai tikslią informaciją, kiek pieno parduota. Dienos vidurkis sukasi apie 25 t pieno. Tiesa, šią vasarą per didžiausius karščius jautėsi smukimas – vienu periodu pieno kiekis nesiekė nė 23 tonų.

Pieno ūkis neįsivaizduojamas be kukurūzų auginimo. Juolab, kad šiemetinė sausra padarė pokyčių pašarų racione – jau dabar aišku, kad žolės šienainio tiek nebus, kiek planuota, todėl teks didinti kukurūzų kiekį pašaruose. Vidutiniškai per parą bendrovėje galvijams sušeriama 12 tonų kukurūzų siloso.

Šiemet Griškabūdžio ŽŪB augino 270 ha kukurūzų – silosui, grūdainiui ir grūdams. Metinis pašarų ruošimo planas – apie 7 000 tonų kukurūzų siloso, 800 tonų grūdainio. Vasaros sausros kukurūzams padarė, ko gero, mažiausią įtaką iš visų žemės ūkio augalų. „Tai rodo, kad mūsų pasirinktos veislės sėkmingai atlaikė sausrą. Kiekvienas ūkis turi labai atidžiai rinktis veisles, išbandyti, kaip jos auga laukuose, nes kas gerai dera pas kaimyną, nebūtinai derės pas tave“, – pabrėžia P. Puskunigis.

Kukurūzų grūdų derlius šiemet nukultas stebėtinai anksti, iki rugsėjo vidurio. „Per daugiametę patirtį nelabai prisimenu, kad kukurūzų grūdų drėgmė būtų mažiau kaip 30 procentų. O šiemet kūlėme iki 30 proc. drėgmės grūdus“, – sako P. Puskunigis.

Kasmet bendrovėje išbandoma naujų kukurūzų veislių. Pasak bendrovės vyr. agronomo Viktoro Šnipo, šiemet labai gerai pasirodė hibridai SY Milky Top ir SY Talisman

Anksti pradėtas ruošti ir silosas, tačiau paskui jo gamyboje buvo padaryta pertrauka dėl rudeninės sėjos darbų. „Silosą šiemet pabandėme dėti rugpjūtį, nors paprastai sulaukdavome rugsėjo pabaigos – spalio pradžios. Ankstyvąsias silosines kukurūzų veisles jau sudėjome – iki rugsėjo vidurio nuimtas maždaug trečdalis silosui skirtų veislių ploto. Kukurūzų masė visiškai atitiko reikalavimą turėti ne mažiau kaip 30 proc. sausųjų medžiagų, silosas susidėjo labai gražus, žalias, kokybiškas“, – gerais rezultatais patenkintas ūkio vadovas.

Siloso dėjimas – darbui labai imlus procesas. Tam reikia daug žmonių ir technikos, o visų veiksmai turi būti suderinti minučių tikslumu. „Gera žiūrėti, kaip visi darbuotojai užsidega azartu, ypač mechanizatoriai senbuviai. Juos bando prisivyti jaunimas, visi demonstruoja savo meistriškumą, spartą. Mūsų vyrai labai aukšto lygio, smagu su tokiais dirbti“, – šypsosi P. Puskunigis.

Kukurūzų nuėmimas silosui – vienas svarbiausių darbų, reikalaujančių ir geros technikos, ir įgudusių specialistų

Siloso vertę lemia sausųjų medžiagų kiekis kukurūzų augaluose ir krakmolo kiekis grūduose

Kukurūzai silosui imami dviem savaeigiais smulkintuvais John Deere ir Claas. Kol kas sunku tiksliai pasakyti derlingumą, bet, pasak bendrovės pirmininko, šiemet tikriausiai vidurkis bus apie 40 t/ha siloso ir netoli 12 t/ha kukurūzų grūdų.

Jau kokie ketveri metai iš bendrovės visus kukurūzų siloso likučius superka ir biokuro gamybai išsiveža latviai. „Tai labai nebloga alternatyva, nes pašarams mes naudojame tiktai idealiai gerą silosą, o abejotinos kokybės parduodame jiems. Taigi, nevengiame kukurūzų pasisėti su atsarga“, – sako P. Puskunigis.

Pieno fermose – viskas, kas siūloma naujausio

Naujajame komplekse diegiama viskas, kas šiuo metu yra naujausio rinkoje – koncerno GEA įrangą tiekia bendrovė „Biržų žemtiekimas“. Statybos darbų konkursą laimėjo įmonė „AutoKausta“.

„Mano manymu, kita įmonė šito darbo būtų neatlikusi. Vien tereikia prisiminti pernai rudens sąlygas – buvo neįmanomai šlapia...“, – statybininkus pagiria P. Puskunigis. Statybos darbai pradėti pernai vasarą, o šių metų pabaigoje planuojama viską baigti.

Erdvios konstrukcijos ir pakeliamas stogas palengvins mikroklimato reguliavimą

Fermų konstrukcija labai tvirta, iš metalo, naudojama daug gelžbetonio – statoma juk ilgam, todėl viskas turi būti tik aukščiausios kokybės. Kompleksui vanduo bus tiekiamas iš naujo gręžinio. Jau pastatytas ir galingas generatorius, kuris bus naudojamas avariniais atvejais, kad palaikytų elektros tiekimą į kompleksą. Įrengtos 3 talpos po 5 000 m³ skystam mėšlui laikyti.

Karvės bus melžiamos 50 vietų karuselėje – bendrovės pirmininkas išsiaiškino, kad būtent tiek vietų turinti karuselė yra laikoma etalonine, ir jos kaina yra net mažesnė, nei būtų, tarkime, 42 vietų.

Šėrimą ilgainiui numatyta visiškai automatizuoti: po fermas važinės šėrimo robotai – tam jau iš anksto apgalvotos konstrukcijos. Robotai šviežius pašarus karvėms paduos iki 8 kartų per parą, tad primilžiai turėtų didėti.

„Įmonė sėkmės atveju bus labai pajėgi. Jei vyraus optimali pieno kaina, galėsime didinti pieno kiekius ir intensyvinti gamybą. Jei viskas eis taip, kaip numatyta, po poros metų turėtume gaminti 45 tonas pieno per parą“, – planais pasidalija Petras Puskunigis.

MŪ inf.