Biržai. Šiais metais gausiu derliumi džiaugiasi ne tik chemizuoti, bet ir ekologiniai ūkiai. Tačiau nepastovioje ekologiškos produkcijos rinkoje kartais susiklosto tokia situacija, kad be chemijos užaugintą derlių tenka parduoti kaip įprastą.

Biržų rajone, Lapiškių kaime, trys broliai: Gvidas Simonavičius, Edmundas ir Ignas Simanavičiai ekologiškai ūkininkauja jau daugiau kaip dešimt metų.

Brolių ūkiai registruoti atskiri, bet daug darbų jie atlieka drauge. Yra dar ketvirtas brolis, bet jis ekologiškai neūkininkauja, turi pieno ūkį.

Kaip pasakoja G. Simonavičius, šiemet visų trijų ūkių bendras ekologiškų pasėlių plotas sudarė apie 500 ha. Broliai augina įvairių kultūrų: žieminius kviečius ir kvietrugius, speltas, vasarinius miežius, grikius, pupas, dobilus.

Derlingumas maždaug 0,5 tonos didesnis negu įprasta

Ūkininkas džiaugiasi, kad šį sezoną ir ekologiškai prižiūrint pasėlius pavyko gauti didesnius grūdų derlius nei įprastai. Pavyzdžiui, speltų prikulta po 2,5 t/ha, kai kitais metais derlingumo vidurkis siekdavo apie 2 t/ha. Kviečių šiemet užderėjo apie 3 t/ha (daugiametis ūkių vidurkis siekia apie 2 t/ha). Miežių byrėjo 0,5 t/ha daugiau nei įprastai – apie 2,5 t/ha. Pupos dar nenukultos.

G. Simonavičiaus vertinimu, šio sezono augalų derliai brolių ūkiuose apie 20 proc. aukštesni negu daugiametis vidurkis. Ūkininkas sako, kad geresnį derlių lėmė ne tik gana palankios auginimo sąlygos, bet ir technologinės naujovės – pernai beveik 200 ha ūkiai buvo apsėję tarpiniais augalais, kitaip sakant, žaliąja trąša (garstyčių, grikių ir pupų mišiniu). Mišinį sėjo po anksti nukulto javų derliaus kaip tarpinius augalus ir vėlai rudenį juos įterpė į žemę.

„Pernai anksti nukūlėme kai kuriuos žiemkenčius ir vasarojų. Po to pavyko tinkamais terminais pasėti šiuos tarpinius augalus. Jie labai gerai augo, gražiai atrodė. Matyt, kad įterpus padidėjo maisto medžiagų kiekį dirvoje, pagerėjo jos būklė. O tai turėjo teigiamos įtakos šiųmečiam derliui“, - samprotauja G. Simonavičius.

Palankių kainų kartais tenka laukti ilgai

Biržiečių ūkio, kaip ir daugelio kitų mūsų šalies ekologinių ūkių derliaus didžioji dalis paprastai parduodama Vakarų Europos valstybėms, pavyzdžiui, Vokietijai.

„Kadangi mes esame ES pakraštyje, o mūsų ekologiški grūdai keliauja į Vakarų Europos šalis, tai kol jos turi savo produkcijos, mums moka mažai. Tad užaugintą derlių dažniausiai laikome sandėliuose ir pradedame pardavinėti tik nuo kovo mėnesio“, - pasakoja ūkininkas.

Tiesa, šiemet broliai padarė išimtį ir speltas pardavė po derliaus nuėmimo. Pasak G. Simonavičiaus, antri metai rinkoje laikosi gana patraukti šių grūdų kaina. Tačiau nesitikima, kad tokia ilgai bus, todėl ir nutarta grūdų parduoti nelaukiant. Be to, sandėliuose speltoms reikia nemažai vietos. Tad šie argumentai paskubino jų realizacijos laiką.

Pasak ūkininko, už ekologiškas speltas šį sezoną buvo mokama 440 eurų/t. Tačiau ne visuomet tokia kaina išsilaiko. „Pavyzdžiui, prieš dvejus metus sandėliuose turėjome trejų metų speltų grūdų, nes supirkimo kaina buvo tik 200 eurų už toną“, - prisimena G. Simonavičius.

Jo teigimu, speltos yra nišiniai grūdai, todėl jų kainos labai banguoja, priklausomai nuo auginimo plotų ir derliaus bei jo paklausos užsienio šalyse.

Kas už žemdirbystę sunkiau?

Jau nemenką ekologinio ūkininkavimo patirtį turintys broliai, kaip patikina pašnekovas, išmoko, kokias atsirinkti auginimui augalų rūšis, kokią taikyti sėjomainą, ir pan.

„Su piktžolėmis irgi daugmaž baigiame susidraugauti. Kiti sako, kad ekologiniuose ūkiuose nėra piktžolių, o yra tik nekultūriniai augalai. Pasitaiko metų, kuomet ima iš labai išplinta kai kurių rūšių žolės, pavyzdžiui, tuščiosios avižos. Tuomet būna tikrai sudėtinga. Yra tekę netgi pavasarį išarti rudenį pasėtus žieminius javus, nes pamatėme, kad žolės juos nugalės. Tačiau tai – pavieniai atvejai“, - apie ekologinio ūkininkavimo subtilybes pasakoja G. Simonavičius.

Ūkininkas giliai atsidūsta, paklaustas, kad šioje srityje yra sunkiausia: „Taisyklės! Įsipareigoji penkeriems metams. Susidėlioji visus prioritetus, planus. O taisyklės keičiasi kasmet. Kad nepadeda, tai tiek to. Bent jau netrukdytų!“  

Tiesa, artėjant naujam BŽŪP laikotarpiui biržiečiai broliai ir toliau planuoja tęsti ekologinio žemės ūkio kryptį. Sako, jau yra patirties, nors stebuklingų pajamų iš tradicinių ekologiškų grūdų ateityje nebesitiki. Mat Vakarų Europos rinką vis labiau užpildo ekologiški kviečiai, miežiai, kvietrugiai iš Ukrainos, Kazachstano ir kitų panašių šalių.

Todėl šiemet broliai visus ekologiškus pašarinius kviečius, kvietrugius ir miežius pardavė kaip įprastus (o tai reiškia, kad ir kainos priedo už ekologiją negavo – red. pastb.). „Nuostolių turėjome didelių, bet yra, kai yra“, - sako G. Simonavičius, pridurdamas, kad Lietuvos rinka yra per maža, kad būtų galima realizuoti visą šalyje užauginamą ekologiškų grūdų derlių.

Ūkininkas apgailestauja, kad mūsų šalyje per maži ekologiškų grūdų perdirbimo pajėgumai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijoje svarstoma idėja steigti kooperatinę perdirbimo įmonę. Bet tai – ateities klausimas.

Galvodamas apie ateitį biržietis ūkininkas sako, kad tiek seniau, tiek ir dabar ekologiškai ūkininkaujantieji labai jaučia jų supriešinimą su chemizuotais ūkiais. Kol kas jis nesitiki, kad Lietuvoje ekologinio žemės ūkio plėtra bus tokia, kokias gaires numatė ES savo žaliojo kurso strategijose – kad iki 2030 m. ekologinis žemės ūkis sudarytų 25 proc.

MŪ inf.