Akmenė / Jurbarkas. Dėl vertingų šaltalankių vaisių ir šių augalų nereiklumo auginimo sąlygoms Lietuvoje populiarėja ekologinis šaltalankių auginimas ir jų produkcijos perdirbimas.

Vertingos yra ne tik kultūrinių šaltalankių uogos, kurios sukaupia itin daug bioaktyvių medžiagų, jų randama ir lapuose, ir žievėje bei sėklose. Todėl visame pasaulyje auga šaltalankių, kaip žmogaus sveikatai vertingo augalo, pripažinimas ir jų produktai yra svarbūs kokybiška mityba bei sveiku gyvenimo būdu besidomintiems žmonėms.

Pastaruoju metu Lietuvoje šaltalankių auginama apie 2 300 ha, iš jų – 1 890 ha ekologiniuose ūkiuose.

Be paramos neišsiverstų

Akmenės r. Mantartiškių kaimo ūkininkas Židrūnas Norbutas prieš septynerius metus įveisė ekologišką 11 ha šaltalankyną ir jau trečius metus iš jų vaisių, lapų, žievės ir sėklų gamina įvairius produktus.

Ūkininkas prisipažįsta, kad be valstybės paramos įveisti šaltalankių plantaciją ir imtis produkcijos perdirbimo būtų sudėtinga.

Lietuvoje šaltalankių augintojams skiriama ES parama, kaip ir kitų ekologiškai auginamų uoginių kultūrų augintojams. Gaunamos išmokos padengia įveisimo ir jaunos, dar nederančios plantacijos, priežiūros kaštus.

Ūkininkui taip pat pavyko pasinaudoti skiriama parama reikalingai perdirbimo įrangai įsigyti.

Būtina sodinti tinkamu atstumu

Lietuvos klimatui tinkamiausi yra dygliuotieji šaltalankiai (Hippophaerhamnoides), kurie dažniausiai auginami Kinijoje ir Europos šalyse.

Ūkininkas šaltalankių sodinukus įsigijo iš Lietuvos augintojų, kurie daugina iš Pabaltijo populiacijos kultūrines veisles: Podarok sadu, Trofimovskaja, Mary ir kt.

„Kadangi planavau šaltalankių derlių nuimti nukerpant derančias šakas rankiniu būdu, todėl sodinukus sodinau 4 m pločio tarpueiliais ir kas 2 m eilėse, į vieną hektarą po 1000 sodinukų. Kad moteriškieji krūmai gerai derėtų, tose pačiose eilėse šachmatine tvarka pasodinau apie 8 proc. vyriškųjų, nes šaltalankiai yra dvinamiai vėjo apdulkinami augalai“, – pasakoja Ž. Norbutas.

Šaltalankius sodinant 4 m pločio tarpueiliais, paskui lengva įvažiuoti su traktoriumi nupjauti įveistą žolyną ir rudenį išvežti nuskintą derlių.

Šaltalankynas įveistas derlingoje, laidžioje, nerūgščioje (pH 6,0–7,0) lengvo priemolio dirvoje.

Augalai papildomai netręšiami

Pasak Ž. Norbuto, siekiant vegetacijos metu taupyti vaiskrūmiams reikalingą drėgmę ir maisto medžiagas, šaltalankyne kelis kartus per vasarą nupjovus žolę, žalioji masė buvo paskleista tarpueiliuose kaip mulčias. Šaltalankių nebūtina tręšti azotu, nes juo augalai apsirūpina iš atmosferos: ant šaltalankių šaknų gumbelius suformuoja azotą fiksuojančios bakterijos, kurios dažniausiai patenkina šio elemento poreikį, panašiai kaip ir pupinių augalų.

Kerpant šaltalankių šakelių derlių, krūmai tuo pačiu apgenimi. O tam, kad šaltalankynas nesutankėtų ir nemažėtų derlingumas, kas kelerius metus naikinamos atžalos.

Kerpamos uogingos šakelės

„Šaltalankių vaisiams prinokus, rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje su sekatoriumi nukerpame apie 30 cm ilgio šakeles (nes uogų luobelė plona, lengvai pažeidžiama), sudedame į konteinerius ar dėžutes ir, kad išsaugoti visas naudingas uogų savybes, kuo skubiau užšaldome pramoniniame šaldymo tunelyje, kur temperatūra -25 °C“, – patirtimi dalijasi Ž. Norbutas.

Nuskintos uogingos šakelės kuo skubiau užšaldomos -25 °C temperatūroje

Vėliau užšąlusios uogos specialia įranga atskiriamos nuo šakelių, lapų, nešvarumų ir paruošiamos tolesniam perdirbimui.

Šaltalankyne nuėmus šakelių derlių, kitas derlius tame pačiame plote dažniausiai imamas tik antrais metais, priklausomai nuo pasodintos veislės augalų regeneracinių savybių.

Pasak Ž. Norbuto, šią vasarą dėl ilgai užsitęsusios sausros gautas mažesnis vaisių derlius.Kadangi šaltalankių šaknys paviršinės, todėl, kai trūksta drėgmės augalams mezgant vaisius ir šiems augant, mažėja derlingumas. Augintojas svarsto, gal reikėtų įrengti laistymo sistemą, tačiau tai brangu ir neaišku, ar atsipirks.

Ūkininkas tikisi kitais metais sulaukti didesnio šaltalankių derliaus, o šiemet papildomai uogų įsigijo iš kitų Lietuvos augintojų.

Gaminami labai įvairūs produktai

Šaltalankių uogos yra ne tik skanios, bet ir turtingos maistinėmis medžiagomis. Jos puikus vitamino C, vitamino K, magnio ir antioksidantų šaltinis. Šie augalai pasižymi priešuždegiminėmis, gydomosiomis ir imuninę sistemą stiprinančiomis savybėmis.

Ž. Norbutas iš ekologiškai išaugintų šaltalankių gamina įvairius produktus

„Iš šaltalankių vaisių gaminame ekologišką produkciją: sultis, sirupą, trintų uogų tyrę su medumi, uogienę, džiovintas uogas su medumi; iš sėklų spaudžiame aliejų, džioviname lapus arbatai ir iš jų gaminame aliejų, taip pat iš žievės ruošiame miltelius arbatai”, – produktų asortimentą vardija Ž. Norbutas.

Ūkininkas iš šaltalankių gaminamus produktus tiekia į sveiko maisto ir ūkių gėrybių parduotuves, jų galima įsigyti turguose, taip pat elektroninėje parduotuvėje.

Derlių tiekia perdirbėjams

Jurbarko r. ūkininkė Roma Bertulienė prieš 10 metų įveisė 8 ha ekologinį šaltalankyną. Dygliuotuotųjų šaltalankių sodinamoji medžiaga įsigyta iš Lietuvos augintojų. Augintoja pasirinktų derlingų veislių: Masličnaja, Ščerbinka sodinukus, sodino 5x3 m atstumais, kad būtų lengviau prižiūrėti augalus. Šaltalankių krūmai papildomai netręšiami ir vasarą per sausras nelaistomi.

Ūkininkė kasmet beveik visas nukirptas uogingas šakeles parduoda perdirbėjams, nes nėra įsirengusi šaldymo patalpos. Nedidelę dalį produkcijos ji perdirba pati: spaudžia sultis, verda uogienę ir šiuos ekologiškus produktus parduoda Jurbarke kalėdinėje mugėje.

Pasak R. Bertulienės, šiemet dėl ilgai vasarą užsitęsusios sausros ir paukščių daromos žalos sulaukė prastesnio derliaus. Kitais metais uogų apsaugai nuo paukščių šaltalankyne planuoja įrengti plėšrius paukščius imituojančius aitvarus ir leisti jų garso įrašus.