Radviliškis. Beveik 500 ha dirbantis Algimantas Karčiauskas džiaugiasi, kad praėjusiais metais ūkyje įsirengė džiovyklą ir du grūdų saugojimo bokštus - šis sprendimas padėjo ne tik pernai, bet ir šiemet išvengti didesnių derliaus nuostolių ir atlikti derliaus dorojimo bei sėjos darbus.

Šiaulaičių kaime ūkininkaujančio A. Karčiausko teigimu, džiovykla ir grūdų saugojimo bokštai - didžiulė, tačiau ūkiui būtina investicija, o investuoti į grūdų džiovinimo ir sandėliavimo įrangą verčia ne tik prasti orai, bet ir tai, kad, jo žodžiais, „su kastuvu nebėra kam grūdų kasti". Žinoma, svarbu ir tai, kad darbus galima kitaip organizuoti - visi traktoriai gali laukuose dirbti, nebereikia laiko eilėse prie elevatorių gaišti.

Susipažinti su grūdų džiovinimo ir sandėliavimo sprendimais, pasidalyti patirtimi ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus augalininkystės ūkių savininkai galėjo bendrovės „Litmepu" organizuotame seminare Algimanto Karčiausko ūkyje

„Tai suteikia nepalyginti daugiau galimybių, palengvina darbus. Jei traktorius išveža grūdus, nėra kuo laukuose dirbti, nes pats juk padargo netrauksi. Per 20 mano ūkininkavimo metų dar nėra buvę, kad vienu metu žieminius sėtume ir kartu kultume. Jei nebūtume turėję džiovyklos ir bokštų, jokiu būdu nespėtume", - šiųmečio darbymečio išskirtinumą pabrėžia ūkininkas. Jo ūkyje dirba keturi darbuotojai.

Didžiąją ūkio naudmenų dalį užima žieminiai rapsai ir kviečiai, pastarieji, įskaitant ir vasarinius, sudaro apie 80 proc. ūkyje auginamų kultūrų. Vidutinis jų derlius siekia apie 6-7 t/ha. Ūkininkas taip pat augina žirnius, apie 10-20 ha skiria kmynams, kitais metais planuoja sėti ir pupų.

Suomijos gamyklos „Mepu" eksporto vadovas Erkis Jokela (Erkki Jokela) dėkojo Lietuvos ūkininkams ir atstovams už pasitikėjimą. „Esame patenkinti, kad Lietuvoje turime gerus partnerius - „Litmepu" ir „Valtralita". Kartu su partneriais mes galime sukurti išbaigtus projektus ir objektus, rasti sprendimus, tinkamus kiekvienam iš jūsų", - sakė „Mepu" atstovas

Žieminių augalų derlių šiemet ūkininkas dorojo ne tik nuosavu, bet ir vienu nuomojamu kombainu, todėl spėjo juos nuimti laiku - ūkyje išvalyti ir džiovinti grūdai atitinka ekstra klasės reikalavimus. Prasidėję lietūs apsunkino vasarinių kultūrų nuėmimą, tačiau laukuose javai neliko, nors paskutinių nuimtų kviečių drėgnumas siekė net 30 proc. ir jiems išdžiovinti prireikė maždaug 10 valandų. Tad kol kas ūkininkas nesiryžta skaičiuoti jų džiovinimo sąnaudų ir spėlioti, kokios klasės rodiklius grūdai atitinka.

Grūdų džiovyklai ir bokštams taupė ne vienus metus

Ūkininkas pasakoja, kad į grūdų džiovinimo ir saugojimo kompleksą investavo nuosavas lėšas, tam taupė ne vienus metus, bendra projekto vertė - apie 0,5 mln. eurų. Po ilgų svarstymų įrangos tiekėju ir projekto vykdytoju ūkininkas pasirinko bendrovę „Litmepu". Pasak A. Karčiausko, ši įmonė pasiūlė lankstesnes atsiskaitymo sąlygas, taip pat įtakos pasirinkimui turėjo ir geri svainio, „Mepu" džiovyklą savo ūkyje naudojančio jau kelerius metus, atsiliepimai.

Pernai bendrovė „Litmepu" parengė projektą ir įrengė 50 t grūdų priėmimo duobę, pastatė ūkininko įsigytą ukrainietišką valomąją, įrengė stacionarią suomių gamintojo „Mepu" džiovyklą S4-57, pastatė beveik 100 t talpos kompensacinį bokštą išvalytiems drėgniems grūdams laikyti ir 2 bokštus su ventiliacijos ir grūdų temperatūros stebėjimo sistemomis. Kiekvieno bokšto talpa 700 tonų. Šiemet pastatytas trečiasis tokios pat talpos grūdų saugojimo bokštas.

Artimiausiu metu A. Karčiauskas planuoja papildomai statyti dar vieną kompensacinį bokštą ir jį naudoti ne tik išvalytiems drėgniems grūdams laikyti - į jį galvoja pilti išdžiovintus kitų rūšių grūdus. „Sandėliuojame tik kviečius, kitų rūšių grūdus parduodame iš karto. Į kompensacinį bokštelį susipilsiu, pavyzdžiui, išdžiovintus rapsus, kad vienu važiavimu būtų galima išvežti didesnį jų kiekį", - kam reikalingas antras kompensacinis bokštas, paaiškina ūkininkas. Be to, šie bokštai ypač praverčia, jei vieną dieną kuliamos skirtingos kultūros.

Algimanto Karčiausko teigimu, jei turėtų galimybę iš naujo statyti grūdų džiovyklą ir bokštus, įrangą prie džiovyklos dėliotų erdviau, paliktų didesnius praėjimo tarpus

Grūdų džiovinimo ir sandėliavimo sprendimais besidominčių ūkininkų paklaustas, ką darytų kitaip, jei turėtų galimybę iš naujo statyti savo ūkyje džiovyklą ir bokštus, A. Karčiauskas patikina, kad viskuo yra patenkintas, tik šiek tiek įrangą prie džiovyklos dėliotų erdviau, palikdamas didesnius praėjimo tarpus. Be papildomo kompensacinio bokštelio statybos, ūkininkas planuoja dar vieną pakeitimą - džiovyklos krosnį perstatyti į sandėlio vidų ir taip pabaigti šį projektą.

Visi procesai automatizuoti

A.Karčiausko ūkyje sumontuota džiovykla per parą galima išdžiovinti iki 300 t grūdų, pašalinant 4 proc. drėgmę. Priklausomai nuo oro temperatūros, 55 m³ talpos džiovykloje grūdai džiovinami maždaug porą valandų, daugiau kaip valandos prireikia jiems atvėsinti, dar po 50 min. užtrunka grūdų pakrovimas į džiovyklą ir iškrovimas į bokštus. Grūdų drėgnumą galima matuoti dviem būdais - pagal išeinantį iš džiovyklos orą arba elektromagnetiniu drėgnomačiu, kuris atsijungia automatiškai, kai grūdai išdžiovinami.

Bendrovės „Litmepu" vadovas Algis Juktonis atkreipia dėmesį į valdymo ekraną, kuriame matomi visi procesai, vykstantys grūdų džiovinimo ir sandėliavimo komplekse

Visi procesai, vykstantys grūdų džiovinimo ir sandėliavimo komplekse, yra automatizuoti ir matomi valdymo ekrane. Pasak „Litmepu" direktoriaus Algio Juktonio, kai priėmimo duobė, kompensacinis bokštas ar džiovykla pripildoma, automatiškai grūdų judėjimas sustabdomas, todėl išvengiama užsikimšimo. „Visi procesai matomi ekrane, todėl nereikia atskirai stebėti ar tikrinti. Be to, džiovykloje įrengta GSM signalizacija, tad kai užkrovimas arba džiovinimas baigiamas, į telefoną ateina žinutė", - aiškina A. Juktonis.

Suteikia didžiulį pranašumą

Kad džiovykla ūkyje būtinybė, sutinka ir Kelmės r. ūkininkas Kastytis Andriulis, savo 500 ha ūkyje naudojantis 40 m³ talpos „Mepu" džiovyklą. Nors ūkininkas turi 2 000 t angarą grūdams sandėliuoti, tačiau jau kitai javapjūtei planuoja statyti ir du grūdų bokštus. Pasak jo, į angarus netelpa visos auginamos kultūros - kviečiai, rapsai, žirniai.

„Džiovykla suteikia didžiulį pranašumą: gali turėti kelis kombainus, bet jei nebus džiovyklos, kur dėsi šlapius grūdus", - sako Kelmės rajono ūkininkas Kastytis Andriulis

„Kad nereikėtų per galvą verstis, į bokštus ir angarą visus grūdus susipilsime. Kuo toliau, tuo labiau neužtenka laiko ir derliui nuimti, ir grūdams išvežti. Kai visi būtini darbai nudirbti, galima bus ramiai ir grūdus vežti. Džiovykla suteikia didžiulį pranašumą: gali turėti kelis kombainus, bet jei nebus džiovyklos, kur dėsi šlapius grūdus", - klausia Kelmės r. ūkininkas, šiemet derlių dorojęs dviem kombainais.

Jo teigimu, šiemet visus grūdus teko džiovinti, nes kūlė 16, 17 ir daugiau kaip 20 proc. drėgnumo javus. „Vasarinių kvietukų nedaug turėjome, tad 19 proc. drėgnumo nekūlėme, nusprendėme palaukti, tačiau vėliau teko 21 proc. drėgnumo kulti", - iššūkių pilną javapjūtę prisimena ūkininkas.

Nors Biržų rajono mišraus ūkio savininkas Mantas Narvydas grūdines kultūras augina tik 30 ha plote, tačiau investavo į džiovyklą kartu su kaimynu

Pasikliauna ūkininkų rekomendacijomis

Kelmės r. ūkininkasAlgis Vaičiulis, kartu su sūnumi dirbantis 400 ha žemės ir auginantis apie 50 limuzinų, jau kitai javapjūtei planuoja įsirengti „Mepu" džiovyklą ir du grūdų saugojimo bokštus. „Mūsų krašte šios džiovyklos labai paplitusios. Buvau pas kelis ūkininkus, turinčius skirtingo našumo džiovyklas, nė vienas jų nepeikia, blogu žodžiu nemini", - sako ūkininkas, jau derinantis projektą su įmone „Litmepu". Jis galvoja pasirinkti nepertraukiamo veikimo džiovyklą, galinčią per parą išdžiovinti iki 200 t grūdų.

Algis Vaičiulis kitai javapjūtei planuoja įsirengti nepertraukiamo veikimo džiovyklą ir du grūdų bokštus

Žieminius javus šiemet kelmiškis pradėjo kulti gana anksti ir tai, jo žodžiais, buvo teisingas sprendimas. Jis pasakoja, kad per ilgus ūkininkavimo metus atsirinko anksti derlių subrandinančias veisles, be to, dėlioja sėjomainą taip, kad visus darbus galėtų atlikti nuosekliai. „Šiemet rajone pirmi baigėme kūlimą, vasariniai rapsai tik šiek tiek susivėlino, bet jų dorojimo paankstinti niekaip negali. Tad be problemų ir pasėjome", - laiku atliktais darbais džiaugiasi A. Vaičiulis.

Petras Aukštiklanis neslepia, kad domisi įvairių gamintojų siūloma grūdų džiovinimo įranga ir ieško savo ūkiui tinkamiausio sprendimo

Džiovykla būtinybe tapo ir Biržų r. ūkininkui Petrui Aukštikalniui, galvojančiam pamažu atsisakyti pieno ūkio ir 150 melžiamų karvių bandos ir plėtoti tik augalininkystę. Trys šeimos ūkiai bendrai dirba 500 ha. „Mūsų fermos statytos prieš 15 m., tad atėjo laikas, kai reikia arba investuoti, arba trauktis. Nusprendėme gyvulius naikinti, nes pajamos, gaunamos iš pieno ūkio, neadekvačios įdedamam darbui", - sako P. Aukštikalnis. Jo planuose - pavasarį įsirengti 300 t našumo per parą džiovyklą ir 4 po 500 t talpos bokštus.

MŪ inf.