Joniškis. Dvidešimties metų kombainininko patirties turintis Gediminas Žebrauskas pastebi, kad šį sezoną dėl išgulusių didelių pasėlių plotų laukia ilgesnė ir sunkesnė javapjūtė nei paprastai, o kombaino operatorius turi daugiau dėmesio skirti ne tik kombaino paruošimui, bet ir pjaunamosios tiksliam sureguliavimui.

Kuliant sugulusius javus beveik dvigubai sumažėja darbo našumas, gerokai padidėja degalų sąnaudos ir pjovimo, valymo, kratymo grūdų nuostoliai. Jei kuliant stačius javus lauku vidutiniškai galima važiuoti 4,5–6 km/val. greičiu (priklausomai nuo derliaus), tai kuliant sugulusius – tik 2,5–3 km/val. greičiu. Atitinkamai išauga degalų sąnaudos: nuo 2–2,5 iki 4 l ir daugiau vienai tonai grūdų iškulti.

Didesnius nuostolius ir mažesnį našumą lemia drėgnesni šiaudai, nes sugulę javai prasčiau džiūsta, po nakties stipriau atidrėksta, todėl ir pjauti juos galima pradėti tik apie 11 val. ryto.

Pribrendus javams, sugulusius plotus reikia stengtis kuo greičiau nuimti, net jei ir grūdų drėgnumas viršija 20 proc., nes esant nepalankiems orams ir 3–4 dienas pamerkus lietui prastėja grūdų kokybė – mažėja kritimo skaičiaus rodikliai, grūdai ima dygti ir pasidaro tinkami tik pašarui. Todėl javapjūtės sėkmė priklausys, kokie orai vyraus jos metu.

„Kuliant sugulusius javus, daugiau darbo tenka ir operatoriui, kuris turi ne tik kombainą paruošti iš techninės pusės, bet ir teisingai viską sureguliuoti. Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti pjaunamajai, kad kuo mažiau varpų liktų ant žemės“, – sako 15 metų savarankiškai Joniškio rajone ūkininkaujantis G. Žebrauskas, kvalifikuotas žemės ūkio inžinierius, 2009 m. įgijęs magistro laipsnį. Jo diplominis darbas „Javų kombaino Claas Lexion 540 degalų sąnaudų dinamika“ tais metais buvo pripažintas geriausiu technologijos mokslų srityje.

Reguliavimui svarbi javų sugulimo kryptis

Lietuvoje jau dirba nemažai modernių kombainų, tačiau, G. Žebrausko pastebėjimu, nemaža dalis kombainininkų neišnaudoja jų galimybių, ypač komplektuojamų su Vario tipo pjaunamosiomis, kuriose pjovimo aparatą sraigės atžvilgiu galima hidrauliškai stumdyti pirmyn ir atgal. Beje, šias pjaunamąsias galima labiausiai priderinti prie esamų sąlygų.

Kuliant sugulusius javus, kombainu važiuoti reikia beveik dvigubai lėčiau nei įprastai

„Kombaino važiavimo kryptimi sugulusius javus kulti sunkiausia. Reikia pjovimo aparatą hidrauliškai sutraukti arčiau sraigės, lenktuvus nuleisti žemiau ir sukti juos šiek tiek greičiau, bet ne per greitai, nes kitaip bus nudaužomos varpos ir paliekamos ant žemės. Kai kuliami į priešingą pusę sugulę javai, tai atliekami atvirkštiniai veiksmai: pjovimo aparatas išstumiamas pirmyn, kad pirma dalgis nupjautų javus, o po to lenktuvai paduotų juos sraigei“, – sugulusių javų kūlimo specifiką atskleidžia kombainų specialistas.

Pjaunant sugulusius pasėlius, o ypač žirnius, patyręs kombainininkas rekomenduoja padidinti pjaunamosios pirštų pasvirimo kampą – taip pjovimo nuostoliai bus sumažinti iki minimumo. Priklausomai nuo kombaino markės, pjaunamosios pasvirimo kampas reguliuojamas skirtingai – vienuose tai atliekama sraigtais, esančiais tarp pjaunamosios ir nuožulniosios kameros, moderniuose kombainuose –  hidrauliniu būdu, kiti – iš viso šios parinkties neturi.

Prieš darbymetį būtina sukalibruoti pjaunamosios elektrohidraulinę kopijavimo sistemą, pašalinti orą iš kopijavimo sistemos hidrocilindrų, patikrinti, ar nesudilę dirvos paviršiaus kopijavimo lankai po pjaunamosios apačia. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į peiliukų nusidėvėjimą.

„Norint tinkamai paruošti pjovimo aparatą, neužtenka tik pakeisti pjovimo dalgį, būtina atkreipti dėmesį, kad pjaunamosios peiliukas būtų prigludęs prie piršto apatinės dalies kreipiančiosios ir nebūtų jokio tarpo. Jei tarpas didesnis kaip 2 mm, reikia keisti pjaunamosios pirštus, o tai gana brangu“, – sako G. Žebrauskas.

Nederėtų gailėti pinigų įrangai

Kuliant sugulusius javus, sunkiai pavyks išsiversti ir be javų stiebų kėliklių. „Jei kombainas naudotas, būtina patikrinti jų nusidėvėjimą. Nors kėlikliai gali atrodyti gražiai, nuo jų net dažai nenusitrynę, bet ta dalis, kuri remiasi į žemę, dažnai sudyla, suplonėja. Tad darbo metu kopijuojant dirvos paviršių, kai sugulusius javus pjaunama labai žemai, jie gali nulūžti ir su mase patekti į kombainą ir pridaryti daugybę problemų“, – pabrėžia ūkininkas, kolegas ragindamas prieš darbymetį įsigyti ir atsarginių kėliklių komplektą.

Žemdirbio nuomone, nederėtų taupyti ir pavažoms, kuriomis pjaunamoji remiasi į dirvą. Dažnai ūkininkai, kad nereikėtų pirkti naujų jas restauruoja privirindami senų priekabų linges. „Jos padidina pavažos storį 2–3 cm, todėl ir pjaunamosios pjovimo aparato negalima nuleisti taip žemai, kiek reikia“, – sako G. Žebrauskas. Jo pastebėjimu, geresnis pavažų restauravimo būdas – išpjauti sudilusį lakštą ir vietoj jo įvirinti Hardox tipo plieno lakštą.

Taip pat neturėtų būti taupoma naujų smulkintuvo peilių įsigijimui, nes gerai susmulkinti ir tolygiai paskleisti šiaudai – gero naujo derliaus pagrindas. O ypač sunku tai padaryti, kai pjaunami drėgni javai. Gerai susmulkinti šiaudai turi pasislėpti ražienoje, o nebūti kuokštais sumesti ant jų. Kad peiliai būtų aštrūs visą javapjūtės sezoną, geriau naudoti peilius su kietmetaliu.

Pasak patyrusio kombainininko, dorojant derlių, svarbi ir darbo kultūra, nes neužtenka vien tik kombainą vairuoti, būtina jį ir prižiūrėti, kad būtų tvarkingas. Taip pat nereikėtų per daug skubėti ir taip išbarstyti grūdus.

„Geras kombainininkas ne tas, kuris daug tonų per valandą ar hektarų per dieną nukulia, bet tas, po kurio važiavimo sužaliuoja mažiau pabirų“, – seną tiesą primena ūkininkas. Tiesa, jis pripažįsta, kad grūdų nuostolių išvengti nėra lengva ir kartais, ypač jei orai bjūra, tenka rinktis tarp našumo arba derliaus praradimo ir nuostolių.

Tačiau, G. Žebrausko nuomone, ūkininkai turėtų keisti kombaino operatorių darbo apmokėjimo tvarką ir daugiau mokėti ne už nukultus hektarus ar tonas, o už kokybę, t. y. kad lauke būtų mažiau išbarstytų, o bunkeryje – daugiau švarių ir nesužalotų grūdų.

Nepalankios sąlygos ir agrotechninės klaidos

Apie 600 ha Joniškio r. dirbantis G. Žebrauskas pabrėžia, kad pasėlių sugulimą lemia ne tik stichinės sąlygos, bet ir netinkamai atlikti ūkininko namų darbai, t. y. padarytos agrotechninės klaidos, tokios kaip per tankus pasėlis, tręšimas didelėmis azoto normomis, per dažnas miglinių augalų kartojimasis sėjomainoje, kuri paprastai būna 3–4 laukų, ir dėl to labai išplitusios pašaknio ligos.

„Visai nesvarbu, kokios technologijos laikomasi, bet jei šios ligos pasėlyje išplitusios, tokie javai sugula pirmiausia“, – sako ūkininkas, auginantis žieminius kviečius, rapsus, salyklinius miežius ir pupas.

Jo ūkyje šiemet sugulė apie 25 proc. žieminių kviečių ir dalis vasarojaus. Sugulimo išvengė retesni pasėliai, kurie dėl drėgmės trūkumo rudenį prasčiau sudygo ir krūmijosi, o jų tankumas siekė apie 500 stiebų 1 kv. metre. Žinoma, įtakos turėjo ir ekstremalios šių metų augimo sąlygos.

„Mūsų krašte balandį visai nelijo, gegužės paskutinę savaitę iškrito 17 mm, o birželio 29 d., po beveik mėnesį alinusio karščio, – 55 mm kritulių per tris valandas. Tai javai ir neatlaikė. Be to, dėl šalto ir sauso pavasario neveiksmingi buvo ir augimo reguliatoriai, kuriuos naudojome dalyje pasėlių“, – pasakoja pašnekovas.

Pasak jo, klimato pokyčiai skatina pamažu iš intensyvios technologijos pereiti į tausojamąją, mažinti fungicidų, augimo reguliatorių, azoto kiekius, naudoti biologinius preparatus, griežtai laikytis sėjomainos, sėti tarpines kultūras kaip dirvos gerinimo priemones. Ūkyje taikoma bearimė žemės dirbimo technologija, tačiau ateities planuose mintys sukasi apie juostinės sėjos bandymus. Jų rezultatai parodys, kokia žemės dirbimo technologija ūkyje bus taikoma ateityje.

Kadangi augina derlingesnes vidutinio vėlyvumo ir vėlyvesnes žieminių kviečių ir rapsų veisles, G. Žebrauskas javapjūtę, jei tik orai bus palankūs, planuoja pradėti šį savaitgalį.

MŪ inf.