Kaunas. Praėjusių metų lapkritį įsigaliojęs naujasis ES veisimo reglamentas įnešė naujovių veislininkystės organizacijų veikloje, jos neaplenkė ir Avių augintojų asociacijos.

Liepos 1-ąją naująja Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadove tapo Gintarė Kisielienė, šiose pareigose pakeitusi Žilviną Augustinavičių, ūkininką ir ilgametį avininkystės puoselėtoją, Asociacijai vadovavusį pusšeštų metų. Dėl didelio užimtumo ir laiko stokos jis nebenorėjo vadovauti Asociacijai, kurios, įsigaliojus ES veisimo reglamentui, laukia nauji iššūkiai.

LAAA tarybos pirmininkas Rimantas Kairys tikisi, kad Ž. Augustinavičius nuo Asociacijos veiklos labai nenutols, galbūt dirbs Taryboje ir padės spręsti visas avininkystės sektoriaus problemas. Taip pat jis neabejoja, kad veislininkystės specialistės G. Kisielienės, kuri anksčiau dirbo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, žinios pravers prisitaikant prie naujojo ES veisimo reglamento ir tęsiant pradėtus Asociacijos darbus.

Šiuo metu svarbiausi LAAA darbai – veisimo programų patvirtinimas. Pirmoji parengta ir patvirtinimo laukia genofondinių Lietuvos juodgalvių avių veisimo programa. Šiuo metu šalyje priskaičiuojama per 9 tūkst. šios veislės avių. Didžiausia jų banda laikoma UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinyje (buvusi UAB „Šeduvos avininkystė“). Pernai buvo įvertintas 1 077 Lietuvos juodgalvių avių eksterjeras (iš jų 433 – Šeduvos avininkystėje). Iš viso 2018 m. šalyje buvo įvertinos 1 393 avys.

Ilgametis avininkystės puoselėtojas Žilvinas Augustinavičius pasitraukė iš Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo pareigų

Asociacija įspėja avių augintojus, kad pateiktus netikslius duomenis apie veislinį gyvulį kilmės pažymėjime, NMA gali nemokėti išmokų laikantiems mėsinių veislių avis ir dalyvaujantiems veislių išsaugojimo ar kitose valstybės paramos programose. Pabrėžiama, kad veislinių avių kilmės pažymėjimai ir kiti veislinių avių apskaitos dokumentai oficialiai pripažįstami, jeigu jie buvo suformuoti ir išduoti tiesiogiai iš ŽŪIKVC administruojamos Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos (GYVIS) avių veislininkystės posistemio duomenų bazės

„Kilmės pažymėjimą gali išduoti tik avių kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija Lietuvos avių augintojų asociacija. Laikytojas, prašantis išduoti avių zootechninį pažymėjimą, turi būti tikruoju, asocijuotu LAAA nariu ar dalyvauti atitinkamos veislės veisimo programoje bei registruotas GYVIS avių veislininkystės posistemio duomenų bazėje. Taigi, labai kviečiame neasocijuotus avių augintojus tapti LAAA nariais“, – ragino avių laikytojus LAAA tarybos pirmininkas.

Avių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys ragina avių laikytojus stoti į asociaciją

Avininkystės sektorius rengiasi dar vienai naujovei: LSMU Gyvulininkystės institutas kartu su UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padaliniu, kurio vadovas yra R. Kairys, rengiasi daryti laparoskopinį (per šoną) avių sėklinimą, jau nupirktos avims fiksuoti reikalingos specialios staklės, vienintelės tokios Lietuvoje. Pirmajam bandymui atrinktos 32 avytės, kurios bus sėklinamos su užšaldyta avinų sperma.

Lietuvoje 2015-ųjų vasarą prasidėjęs avių skaičiaus didėjimas sustojo ir dabar avių vėl mažėja. 2017 m. liepą šalyje buvo 196 tūkst. avių, šių metų liepą jų liko 182 tūkst. Pasak R. Kairio, tai lemia sunki mėsos realizacija, nebėra paramos programų, bet viena didžiausių problemų, dėl kurių ūkininkai atsisako laikyti avis, yra vilkai. Jų daroma žala ypač didelė Rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje. „Sakiau ir sakysiu – avys turi ganytis pievose, vilkai turi gyventi miške. Jeigu vilkas eina iš miško, kažkas negerai su vilkų populiacija. Gal ji per didelė, jeigu miške neišsimaitina, – svarsto patyręs veterinarijos gydytojas. – O vilkų daroma žala didžiulė. Anksčiau, būdavo, papjauna vieną kitą avį, o dabar prasidėjo masinis pjovimas, būna, per naktį papjauna 20-30 avių. Todėl kai kurie augintojai atsisako jas laikyti, nors valstybė ir kompensuoja vilkų padarytą žalą.“

MŪ inf.